Narimantáičiai, 14–15 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščių giminė. Stačiatikiai.
Pradininkas – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vyriausias (ar antrasis) sūnus Narimantas.
Narimanto palikuonių Narimantaičių tėvonija 14 a.–15 a. pirmoje pusėje buvo Pinsko kunigaikštystė.
Ginant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pietines žemes pasižymėjo Narimanto sūnus Jurgis Narimantaitis. Kitas Narimanto sūnus Aleksandras (mirė po 1348 ar po 1350), tėvui pasitraukus iš Didžiojo Naugardo, iki 1347 ar 1348 valdė Orešeką (dabar Petrokrepostė) ir Korelą (dabar Priozerskas). Manoma, buvo patekęs į švedų nelaisvę. Tas valdas 14 a. 9 dešimtmečio pradžioje turėjo sūnus Patrikas (kai kurie tyrėjai jo nelaiko Narimanto sūnumi). 14 a. 8 dešimtmetyje–15 a. pirmoje pusėje jis valdė Starodubą ir Rylską (į vakarus nuo Kursko). Patriko sūnus Aleksandras Narimantaitis pasižymėjo 15 a. pradžios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kare su Maskva.
Iš Patriko sūnaus Jurgio kilo Maskvos, vėliau – Rusijos kunigaikščių ir bojarinų Golicynų, Kurakinų, iš jo brolio Teodoro – Chovanskių giminė (žymiausias – Ivanas Chovanskis, 1682 Maskvos sukilimo, vadinamo Chovanskio maištu, vadas; miręs 1692).
L: J. Tęgowski Pierwsze pokolenia Giedyminowiczów Poznań–Wrocław 1999.