Nemunėlis

Nemunėlio ir Apaščios santaka

Nemunlis (latv. Mēmele), upė Lietuvoje (Rokiškio rajono ir Biržų rajono savivaldybių teritorijoje) ir Latvijoje (Aizkrauklės ir Bauskės rajonuose). Ilgis 199 km (Lietuvoje 166,3 km), baseino plotas 4047 km² (Lietuvoje 1917,1 km²). Nemunėlio aukštupys yra Lietuvoje, žemupys – Latvijoje (39 km), kitu ruožu eina Lietuvos–Latvijos siena (79 kilometrai).

Išteka iš Lūšnos ežero, telkšančio Vakarų Aukštaičių plynaukštėje į pietus nuo Rokiškio. Trumpas Nemunėlio aukštupio (nuo ištakos) ruožas vadinamas Lūšna. Teka per Alsetos ir Panemunėlio ežerus į šiaurės vakarus Mūšos–Nemunėlio žemuma, žemupyje – Žiemgalos žemuma. Keliskart keičia tekėjimo kryptį. Vingyje šiauriau Totorkalnio kaimo pasiekia šiauriausią Lietuvos vietą. Ties Bauske susilieja su Mūša į Lielupę. Didžiausi intakai: Apaščia, Krūtas (kairieji), Laukupė, Vingerinė, Vyžuona, Nereta, Susėja, Viesīte (dešinieji, pastarieji 2 Latvijoje). Slėnio plotis svyruoja nuo 50 iki 500–800 metrų. Vaga aukštupyje reguliuota, plotis 4–30 m, gylis 0,7–2 metrai. Įtekėjus Susėjai, didžiausiam Nemunėlio intakui, Nemunėlio baseino plotas ir vandens debitas dukart padidėja, vaga praplatėja ir pailgėja. Vagos plotis žemupyje siekia 40–100 m, gylis 1,2–3,5 metro. Vidutinis nuolydis 0,58 m/km. Srovės greitis 0,1–0,3 m/s.

Nemunėlis

Vandens debitas: ties Panemunėliu (184 km nuo žiočių) vidutinis 0,33 m³/s; ties Panemuniu (147 km nuo žiočių) vidutinis 2,64, didžiausias 69,9 m³/s; prie Rimšių (118 km) vidutinis 5,93, didžiausias 168 m³/s; ties Tabokine (69 km) vidutinis 20,4, didžiausias 636 m³/s. Vidutinis daugiametis debitas žiotyse 24,5 m³/s. Pavasarį nuteka 42 %, vasarą – 19 %, rudenį ir žiemą – 39 % viso metinio nuotėkio. Didžiausi potvyniai būna pavasarį. Pavasario potvynis prasideda kovo antroje pusėje. Potvynio trukmė iki didžiausio 12–15 d., bendra – 37–52 dienos; didžiausias potvynis užregistruotas 1951. Didžiausias poplūdžio debitas 204 m³/s (1989 Tabokinėje). Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė: Panemunėje vidutinė 2,2, didžiausia 2,9 m; Rimšiuose vidutinė 2,5, didžiausia 3,8 m; Tabokinėje vidutinė 2,4, didžiausia 5,4 metro. Kvetkuose ir Tabokinėje prie Nemunėlio veikia vandens matavimo stotys.

Nemunėlio ir Mūšos santaka (ties Bauskės pilimi)

Nemunėlio slėnio ruožas nuo Rigmantiškių iki Nemunėlio Radviliškio – Nemunėlio–Apaščios geologinis draustinis (295 ha), kuriame saugomos slėnio skardingų šlaitų dolomito ir mergelio atodangos. Didžiausios atodangos: Tabokinės atodanga (geologinis gamtos paveldo objektas ir gamtos paminklas), Muoriškių (gamtos paveldo objektas), Nemunėlio Radviliškio. Nemunėlio ir Mūšos santakoje yra Bauskės pilis (Latvija).

Nemunėlis ties Tabokinės atodanga

Nemunėlis

-Lūšna

1039