nencai

nencės su vaikais (Nadynas, Jamalo Nencų autonominė apygarda)

neñcai (savivardžiai nenec, chasova), Azijos ir Europos tauta. Gyvena Rusijos Federacijoje: Archangelsko srityje, Nencų, Jamalo Nencų, Chantų-Mansių, Taimyro autonominėse apygardose, Murmansko srityje. 21 a. pradžioje buvo apie 40 000 nencų. Kaba nencų kalba (uraliečių kalbos). Raštas sukurtas 1931–1937 lotynų abėcėlės, vėliau kirilikos pagrindu. Dauguma tikinčiųjų tradicinių tikėjimų (šamanistai), dalis – krikščionys (stačiatikiai).

Gyvensena

nencų čiumas ir elniai prie Labytnangio miesto (Jamalo Nencų autonominė apygarda)

nencai važiuoja elnių traukiamomis rogėmis

Svarbiausi verslai – medžioklė, žvejyba, elnininkystė (nuo 18 amžiaus). Būstas – išardoma, elnių kailiais (žiemą) ir tošimi (vasarą) dengta palapinė (čiumas). Vyrų ir moterų drabužiai (pvz., malica), avalynė siuvami iš elnių kailių. Maistas – elniena ir žuvis. Transporto priemonė – šunų ir elnių traukiamos lengvos rogės. 20 a. daug nencų dirbo žuvų pramonėje.

Istorija

Nencai susidarė jų protėviams klajokliams samodiečiams asimiliavus vietinius taigos ir tundros medžiotojus, taip pat – encų ir chantų grupes. 19 a. nencų visuomenės socialinis pagrindas buvo patrilinijinė giminė. Sibiro nencai buvo išsiskirstę į dvi egzogamines fratrijas.

Ilgą laiką nencai vadinti samojedais. Samojedų pavadinimo (jis atsirado iškraipius nencų savivardį saamod ar saamid; rusų kalba samoed – ‘saviėdis’) dėl paniekinančios semantikos nuo 20 a. atsisakyta naudojant neutralesnį vedinį samodai arba samodiečiai, pradėtas vartoti nencų pavadinimas (reiškia ‘žmonės’).

2840

samojedai; samodai; samodiečiai