Nicos sutartis

Ncos sutarts, 2001 02 26 Europos Sąjungos 15 valstybių narių įgaliotųjų atstovų Nicoje pasirašyta sutartis dėl Maastrichto sutarties, Europos Bendrijos steigimo sutarčių ir kai kurių su jomis susijusių aktų pataisų.

Sutarties įsigaliojimas

Europos Vadovų Taryba dėl Nicos sutarties tarėsi 2000 12 07–12, sutartis įsigaliojo 2003 02 01, kai ją ratifikavo tuometinės Europos Sąjungos šalys narės (Airija, Austrija, Belgija, Danija, Didžioji Britanija, Graikija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Prancūzija, Portugalija, Suomija, Švedija ir Vokietija).

Institucijų reformos

Nicos sutartis numatė reformas, turėsiančias padėti Europos Sąjungai geriau funkcionuoti po plėtros etapų, įstojus naujoms valstybėms (2004 įstojo Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, 2007 – Bulgarija ir Rumunija).

Nicos sutarties pasirašymas (2001 02 26)

Svarbiausi institucijų pertvarkymai išdėstyti Protokole dėl Europos Sąjungos plėtros (juo panaikintas analogiškas Amsterdamo sutarties protokolas). 27 valstybes nares turinčioje Europos Sąjungoje daugiausia balsų (po 29) Europos Sąjungos Taryboje numatyta skirti Didžiajai Britanijai, Italijai, Prancūzijai ir Vokietijai, mažiausiai (3 balsai) – Maltai, o, pvz., Airijai, Danijai, Lietuvai, Slovakijai ir Suomijai – po 7, Estijai ir Latvijai – po 4 balsus. Pagal Nicos sutartį, Europos Sąjungos šalių narių skaičiui pasiekus 27, kvalifikuotą daugumą sudarys 258 balsai iš 345. Nicos sutartis įtvirtino reikalavimą, kad kuriai nors valstybei prašant būtų skaičiuojama, keliems procentams Europos Sąjungos gyventojų atstovauja už tam tikrą sprendimą balsuojančios valstybės. Sprendimas priimamas, jei jam pritaria valstybės, atstovaujančios ne mažiau kaip 62 % visų Europos Sąjungos gyventojų (vadinamasis dvigubos daugumos principas).

Kitą sprendimų priėmimo elementą – blokuojančią mažumą – 27 nares turinčioje Europos Sąjungoje galės sudaryti valstybių koalicija, turinti 91 balsą.

Kiekviena padidėjusios Europos Sąjungos šalis narė deleguos po 1 Europos Komisijos narį. Esant daugiau nei 27 šalims narėms, kitos kadencijos Europos Komisijos narių skaičius bus sumažintas, o komisarai į Europos Komisiją bus deleguojami rotacijos būdu. Valstybių narių skaičiui viršijus 27, tikslų Europos Komisijos narių skaičių nustatys Europos Sąjungos Taryba. Europos Komisijos pirmininko galios sustiprintos – jam suteikta teisė nustatyti Europos Komisijos struktūrą, skirti savo pavaduotojus, keisti Europos Komisijos narių pareigų paskirstymą. Europos Komisijos narys privalės atsistatydinti, jei to pareikalaus Europos Komisijos pirmininkas (pritarus Europos Komisijai). Pakeista Europos Komisijos pirmininko skyrimo tvarka – jis skiriamas Europos Sąjungos Tarybos (posėdžiaujančių valstybių ar vyriausybių vadovų) susitikime kvalifikuota balsų dauguma.

Nustatytas naujas Europos Parlamento narių skaičius – Europos Sąjungos šalių narių skaičiui padidėjus iki 27, Europos Parlamentą sudaro 732 nariai. Vokietijoje renkami 99 Europos Parlamento nariai, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Italijoje – po 72, Ispanijoje ir Lenkijoje – po 50, Rumunijoje – 33, Olandijoje – 25, Belgijoje, Graikijoje ir Portugalijoje – po 22, Čekijoje ir Vengrijoje – po 20, Švedijoje – 18, Austrijoje ir Bulgarijoje – po 17, Danijoje, Slovakijoje ir Suomijoje – po 13, Airijoje ir Lietuvoje – po 12, Latvijoje – 8, Slovėnijoje – 7, Estijoje, Kipre ir Liuksemburge – po 6, Maltoje – 5. Atitinkamai numatytas atstovavimas Ekonomikos ir socialinių reikalų bei Regionų komitetuose: Didžiajai Britanijai, Italijai, Prancūzijai ir Vokietijai – po 24 atstovus, Airijai, Danijai, Lietuvai, Slovakijai ir Suomijai – po 9, Estijai ir Latvijai – po 7.

Reformuota Europos Teisingumo Teismo veikla. Teismas gali sudaryti teisėjų kolegijas, kurios nagrinėja tam tikrų sričių bylas, t. p. išplėstos teismo galimybės savarankiškai spręsti procedūrinius veiklos klausimus, padidintas jo nepriklausomumas. Teismą sudaro po 1 teisėją iš kiekvienos Europos Sąjungos šalies narės.

Sprendimų priėmimas kvalifikuota balsų dauguma Europos Sąjungos Taryboje išplėstas ir taikomas beveik 30 naujų sričių, t. p. daugiau sričių taikoma bendro sprendimo procedūra. Nuo 2007 kvalifikuota balsų dauguma priimami sprendimai dėl pagalbos regionams, Europos Komisijos narių, Europos Sąjungos Tarybos generalinio sekretoriaus, Europos Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos įgaliotinio skyrimo, prekybos su užsieniu paslaugų (išskyrus garso ir vaizdo sektorių) ir kitais klausimais. Europos Sąjungos šalys narės išlaikė veto teisę dėl konstitucinės raidos, socialinės apsaugos, biudžeto politikos, sienų apsaugos, ekonominio ir finansinio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, sveikatos ir švietimo politikos klausimais. Numatyta, kad daliai sričių bendro sprendimo procedūros arba kvalifikuotos balsų daugumos principas bus imtas taikyti vėliau arba priėmus papildomus teisės aktus.

Tikslintos Amsterdamo ir Maastrichto sutarčių nuostatos

Nicos sutartyje patikslintos Amsterdamo sutarties nuostatos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo. 8 valstybės narės gali pradėti bendradarbiavimą, bet jis turi būti atviras ir kitoms norinčioms ir galinčioms prisidėti Europos Sąjungos šalims narėms. Numatytos specialios nuostatos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo užsienio politikos, teisingumo ir vidaus reikalų srityse.

Sutartimi papildytas Maastrichto sutarties straipsnis dėl Europos Sąjungos pagrindinių principų laikymosi – pripažinta galimybė suspenduoti tam tikras narystės teises, jei iškiltų rimtų pažeidimų pavojus. Siūlymus dėl tokių priemonių gali inicijuoti 1/3 Europos Sąjungos valstybių narių, Europos Parlamentas arba Europos Komisija. Rekomendacijas ar sankcijas valstybei narei patvirtina Europos Sąjungos Taryba kvalifikuota balsų dauguma. Numatyta, kad bendradarbiavimas užsienio ir saugumo politikos srityse apima visus su saugumu susijusius klausimus, kurie gali sietis ir su bendrąja gynyba.

Vietoj Politikos komiteto įsteigtas Politikos ir saugumo komitetas. Teisingumo ir vidaus reikalų srityse institucionalizuotas prokuratūros institucijų bendradarbiavimas – kovai su sunkiais organizuoto pobūdžio nusikaltimais ir terorizmu stiprinti įsteigtas Eurojustas – Europos Sąjungos teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose institucija. Nicos sutartimi paskelbta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija.

Vertinimas

Tuometinės valstybės kandidatės palankiai įvertino Nicos sutartį, bet Europos Sąjungos šalyse narėse sutartis susilaukė kritikos (daugiausia dėl nepakankamos institucijų reformos, sudėtingų sprendimo priėmimo procedūrų ir kita).

2922