nòimanininkai, Klaipėdos krašte 1933–34 veikusios nacių partijos Socialistinė tautos sąjunga nariai, rėmėjai ir šalininkai. Noimanininkais vadinami pagal partijos vado E. Neumanno (lietuviškai Noimanas) pavardę. Terminas paplito per 1934 12–1935 03 Klaipėdos krašto nacių (noimanininkų ir zasininkų) teismo procesą Kaune (Neumanno-Sasso byla).
A. Hitlerio ir Vokietijos nacionalsocialistų partijos pavedimu noimanininkai ketino surengti Klaipėdos krašte sukilimą, nacionalsocialistų valdomos Vokietijos karinių pajėgų paremti atplėšti kraštą nuo Lietuvos valstybės ir prijungti prie Vokietijos, bet Lietuvos Respublikos valdžios buvo suimti ir perduoti teismui. Kariuomenės teismas iš 122 kaltinamųjų nacių 87 asmenis nuteisė įvairų laiką kalėti (ilgiausiai 12 m.), įkalinti 76 žmonės. Ryžtingi Lietuvos vyriausybės veiksmai sugriovė nacių planus ir Klaipėdos kraštas liko Lietuvai.
Nacistinė Vokietija ėmė varyti melagingą propagandą prieš Lietuvą, griebėsi ekonominio spaudimo, grasino karu, ir nuteistieji jau 1935 prezidento A. Smetonos sprendimu iš kalėjimo buvo paleisti. Vis dėlto nacionalsocialistų plano užgrobti Klaipėdos kr. 1934 sužlugdymas, noimanininkų ir zasininkų veiklos uždraudimas, jų teismas į istoriją įėjo kaip vienas pirmųjų nacionalsocialistų tarptautinio masto pralaimėjimų.