Novalis (Novãlis), tikr. Friedrich Leopold von Hardenberg 1772 05 02Oberwiederstedt (Saksonija-Anhaltas) 1801 03 25Weissenfels, vokiečių rašytojas. Vienas žymiausių romantizmo teoretikų. Auklėtas pietistiškai. 1790 sudijavo filosofiją Jenos, 1791–93 teisę Leipcigo ir Wittenbergo universitetuose, 1797–98 Kalnakasybos akademijoje Freiburge. Bendravo su F. Schilleriu, draugavo su F. Schlegeliu. 1794–96 raštvedys Bad Tennstedte (Tiuringija). 1796 pradėjo dirbti Weissenfelso druskos kasyklose.
Novalis (E. Eichenso plieno raižinys, 1845)
Filosofinės pažiūros
Priklausė ankstyvajam vokiečių romantikų sambūriui, vadinamajai Jenos mokyklai. Filosofinės pažiūros rėmėsi J. G. Fichte’s subjektyviojo idealizmo samprata. Novalio pasaulėžiūros pagrindinės tezės atsispindi ir kūryboje: individo pažinimo kelias veda į savęs pažinimą; mumyse slypi Visata, jos praeitis, dabartis ir ateitis; tikrasis pasaulis yra anapusinis, žemiškasis – tik šešėlių pasaulis; pranašui ir dvasininkui prilyginamas poetas yra Dievo ir žmonių tarpininkas. Sukūrė originalų mokymą, kaip reikia romantizuoti pasaulį, ir pavadino jį magiškuoju idealizmu. Mokymas grindžiamas žmogaus dvasios galia, kuri turi magiškų gebėjimų.
Kūryba
Savo pažiūras išdėstė aforizmų rinkiniuose Žiedadulkės (Blütenstaub, skirtas filosofinėms ir estetinėms problemoms), Tikėjimas ir meilė (Glauben und Liebe, abu 1798, aptariami visuomeniniai ir politiniai klausimai). Sukrėstas sužadėtinės mirties sukūrė pesimistinį lyrinį ciklą Himnai nakčiai (Hymnen an die Nacht, parašyta 1797, išspausdinta 1800, lietuvių kalba 1979 Čikagoje), kuriame išreiškė idealistiškai suvokiamą norą mirti, paskui mylimąją eiti anapus. Himnai, parašyti lyrine proza su eiliuotais intarpais, atspindi skausmo metamorfozę, aukštinama mirtis, kalbama apie sielos išganymą ir patį Išganytoją. Religiniai motyvai ryškūs ir rinkinyje Dvasinės giesmės (Geistliche Lieder, išspausdinta 1802). Romano fragmentas Mokiniai Saise (Die Lehrlinge zu Sais, išspausdinta 1802) parodo, kad Novalis svajojo apie gamtos ir žmogaus prarastos vienovės atgaivinimą. Į fragmentą įkomponuota Pasaka apie Hiacintą ir Rožiažiedę (Märchen von Hyazinth und Rosenblüt, lietuvių kalba 1999). Į viduramžius nukelia t. p. nebaigtas (sumanytos 2 dalys, bet antrosios parašyta tik nedidelis fragmentas) romanas Heinrichas fon Ofterdingenas (Heinrich von Ofterdingen, parašyta 1799–1800, išspausdinta 1802, lietuvių kalba 2004). Jame (pagrindinis herojaus prototipas – tikrai gyvenęs minezingeris) pasakojama, kaip atsiskleidžia poeto pašaukimas, suvokimas apie savo paskirtį. Romane svarbūs sapnai ir jų išsipildymas, panaudojamas kelionės kaip būdo pažinti pasaulį motyvas, yra simbolinių figūrų. Pagrindinis mėlynosios gėlelės simbolis, iš pradžių reiškęs mylimąją, meilę, poeziją, vėliau imtas taikyti visai romantizmo srovei apibūdinti. Kūrinys pasižymi romantiniam romanui būdinga struktūra – yra fragmentiškas, jame daug lyrinių intarpų, pirmoji dalis užbaigiama sudėtinga alegorija, kur daug kas primena pasaką, svarbus vaidmuo skiriamas fantazijai. Traktate Krikščionybė arba Europa (Die Christenheit oder Europa, parašyta 1799, išleista 1826) žymu katalikybės ir monarchijos išaukštinimas.
2959