Jefremov Oleg (rus. Олег Ефремов; Olegas Jefrèmovas) 1927 10 01Maskva 2000 05 24Maskva, rusų aktorius, režisierius, pedagogas. 1949 baigė V. Nemirovičiaus-Dančenkos mokyklą-studiją prie Maskvos dailės teatro, nuo 1949 dėstė joje; profesorius (1976). 1949–56 Centrinio vaikų teatro Maskvoje aktorius ir režisierius. 1956 su bendraminčiais Maskvoje įkūrė teatrą Sovremennik (iki 1970 vyriausiasis režisierius). 1970–2000 Maskvos dailės teatro (nuo 1987 Maskvos A. Čechovo dailės teatras) vyriausiasis režisierius. Plėtojo K. Stanislavskio vaidybos metodiką, tęsė rusų psichologinio teatro tradicijas. Sukūrė daugiau kaip 70 vaidmenų teatre, pastatė apie 70 spektaklių, svarbesni: V. Rozovo Amžinai gyvi (1957, 1964, vaidino Borisą, vėliau Borozdiną), Džiaugsmo beieškant (1957, vaidino Fiodorą), J. Švarco Nuogas karalius (su M. Mikaelian, 1960), A. Čechovo Žuvėdra (1970, 1980), Ivanovas (su S. Desnickiu, 1976), Dėdė Vania (1985, vaidino Astrovą), Trys seserys (su N. Skoriku, 1996), M. Bulgakovo Šventeivų jungas (1991, 1995, vaidino Molière’ą), Borisas Godunovas (su A. Beloručevu, 1994, pagal A. Puškiną), E. Rostand’o Cyrano de Bergeracas (su N. Skoriku, 2000).
Oleg Jefremov
Sukūrė apie 70 vaidmenų kino ir televizijos filmuose, svarbesni: Ivanovas (Gyvieji ir mirusieji 1964, režisierius A. Stolperis), Dolochovas (Karas ir taika 4 serijos 1965–67, režisierius S. Bondarčiukas), Podberiozovikovas (Saugokis automobilio 1966, režisierius E. Riazanovas), Daktaras Aiskauda (Aiskauda‑66 1967, režisierius R. Bykovas), Saša (Trys tuopos Pliuščichoje 1968, režisierė T. Lioznova), Fiodoras (Liepsnok, liepsnok, žvaigžde manoji 1970, režisierius A. Mitta), Grigorijus (Labas ir sudie! 1972, režisierius V. Melnikovas), Miškinas (Chirurgo Miškino dienos 3 serijos 1976, režisierius V. Zobinas). Vaidybai būdinga psichologiškumas, lyriškumas, humoras. Pastatė kino (Statomas tiltas, su G. Jegiazarovu, 1966) ir televizijos (Seni Naujieji Metai, su N. Ardašnikovu, 1980, pagal M. Roščiną) filmų.
3145