Otto Hahn
Hahn Otto (Otas Hãnas) 1879 03 08Frankfurtas prie Maino 1968 07 28Göttingen, vokiečių fizikochemikas. Daugelio užsienio šalių mokslų akademijų narys. Dalyvavo I pasauliniame kare. Leitenantas (1914).
Išsilavinimas ir veikla
1901 baigė Marburgo universitetą, 1906 tobulinosi Londono universitete pas W. Ramsay ir Montréalio McGillio universitete pas E. Rutherfordą. 1906–34 dirbo Berlyno universitete (nuo 1910 profesorius) ir Kaizerio Vilhelmo fizikinės chemijos institute Berlyne (1928–45 direktorius). Nuo 1946 dirbo Göttingeno universitete. 1946–60 M. Plancko draugijos Göttingene pirmininkas, nuo 1960 garbės pirmininkas.
Mokslinė veikla
Tyrimų sritys – radioaktyvumas ir radioaktyviosios medžiagos. 1905 atrado torio ir aktinio radioaktyviųjų izotopų, 1918 – protaktinį (su L. Meitner ir F. Soddy), 1921 – gamtinių radioaktyviųjų izotopų branduolių izomeriją, 1939 – urano branduolių, veikiamų neutronais, dalijimąsi (su Friedrichu Wilhelmu Strassmannu); šis atradimas buvo panaudotas branduolinei energijai gauti.
Apdovanojimai
Nobelio chemijos premija (1944).
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 19 126 ir krateris Mėnulyje. Nuo 1955 Vokietijos chemikų ir fizikų draugijos už pasiekimus gamtos mokslų srityse teikia O. Hahno vardo premiją.
2591