Parmenidas

Parmendas, Parmenidas Elėjietis (Parmenidēs Eleatēs) apie 540 pr. Kr.Elėja apie 470 pr. Kr.Elėja, senovės graikų filosofas. Elėjos mokyklos svarbiausias atstovas.

Filosofijos bruožai

Zenono Elėjiečio ir Meliso mokytojas. Išliko filosofinės poemos Apie prigimtį (lietuvių kalba pavadinimu Apie gamtą 1977) fragmentai. Dažniausiai laikomas Herakleito priešininku. Kvestionavo pasaulio judėjimo ir kitimo sąvokas.

Būties samprata

Parmenido svarbiausias teiginys – egzistuoja tik būtis, nebūties nėra. Nebūties neįmanoma nei mąstyti, nei išreikšti žodžiais. Būtis yra amžina, nenykstanti, vientisa, nedaloma, nejudanti, viską apimanti, nepakartojama, ji yra amžinas sau tapatus buvimas. Būties sąvoką išreiškė tobulai apvalaus rutulio vaizdiniu.

Pažinimo samprata

Griežtai skyrė empirinį stebėjimą ir pažinimą protu. Juslinis patyrimas yra klaidingas, iliuzinis, sukuria klaidingą nuomonę, kad egzistuoja kintamumas. Tikrasis pažinimas yra nekintančios būties mąstymas. Parmenidas teigė būties ir mąstymo tapatybę – mintis ir daiktas, apie kurį mąstoma, yra tas pats. Skyrė mintį ir suvokimo turinį. Pirmasis sąmoningai vartojo dedukciją – visą pažinimą kildino iš apriorinių bendrųjų prielaidų.

Įtaka

Parmenido būties samprata padarė didelę įtaką metafizikos raidai.