pektnai (gr. pēktos – sukrešėjęs), didelės molekulinės masės (10–100 kDa) polisacharidai. Randami visų augalų, kai kurių dumblių ląstelių sienelėse. Pektinai sudaryti daugiausia iš D‑galaktopiranozilurono rūgties liekanų, susijungusių α1→4 glikozidinėmis jungtimis, su angliavandenių (D‑arabinozės, D‑galaktozės ir kitomis) priemaišomis. Pektinai skiriasi esterifikacijos ir polimerizacijos laipsniu. Ypač daug pektinų yra šviežiuose vaisiuose, šaknyse, lapuose ir žaliuose stiebuose. Pektinai palaiko ląstelių turgorą, didina jų sienelių patvarumą. Pektinai turi daug hidroksigrupių, todėl geba vandeniliniais ryšiais prisijungti vandenį ir sudaryti gelius. Naudojami maisto, kosmetikos pramonėje, farmacijoje (kaip emulsikliai, stabilizatoriai), tam tikrų intoksikacijų profilaktikai. Gaunami ekstrahuojant praskiestomis rūgštimis vaisių, cukrinių runkelių išspaudas, saulėgražų graižus.
pektinai
3060