Pensilvãnija (Pennsylvania), PA, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) šiaurės rytuose, į pietryčius nuo Erie’o ežero.
Plotas 116 100 km2. 12,97 mln. gyventojų (2022).
Centras – Harrisburgas (50 200 gyventojų, 2022). Kiti didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Filadelfija (1 567,3), Pittsburghas (302,9), Allentownas (125,1), Readingas (94,9), Erie (93,5).
Daugiau kaip 50 % Pensilvanijos gyventojų gyvena Filadelfijos (ji yra JAV megalopolio dalis) ir Pittsburgho metropolinėse teritorijose. 12,2 % Pensilvanijos gyventojų afroamerikiečiai, 8,6% – ispanakalbiai, 4,1 % – išeiviai iš Azijos (2022). 2010 surašymo duomenimis, 28,5 % gyventojų buvo vokiečių, 18,2 % – airių, 12,8 % – italų kilmės.
Susquehannos upės slėnis
Didumą Pensilvanijos teritorijos užima Pietų Apalačų kalnų šiaurinė dalis (kalnagūbriai ištįsę pietvakarių–šiaurės rytų kryptimi): Mėlynieji kalnai, Allegheny kalnai (juose yra Pensilvanijos aukščiausia vieta – Daviso kalnas, 979 metrai). Tarp Mėlynųjų kalnų ir Allegheny kalnų yra Didysis Slėnis. Šiaurės vakaruose Allegheny kalnai nusileidžia į Apalačų plynaukštę ir Centrinių Lygumų rytinį pakraštį, pietryčiuose Mėlynieji kalnai – į Piedmonto plynaukštę ir Atlanto pakrantės žemumą. Kalnuose yra karstinių reljefo formų, karstinių urvų (ilgiausias – Harlansburgo urvas, 6,7 kilometro).
Klimatas vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio (rytuose) į žemyninį (vakaruose), pietryčiuose – subtropinis jūrinis. Aukščiausia temperatūra liepą 27–30 °C, sausį 0–2 °C, žemiausia – atitinkamai 14–18 °C ir –6, –10 °C. Per metus iškrinta 850–1200 mm kritulių.
Didesnioji Pensilvanijos dalis yra Susquehannos upės (teka į Chesapeake’o įlanką) baseine. Rytuose teka Delaveras (į Delavero įlanką; juo eina Pensilvanijos rytinė riba su Naujojo Džersio ir Niujorko valstijomis), vakaruose – Allegheny ir Monongahelos upės, ties Pittsburghu susiliejančios į Ohajo upę.
Dirvožemiai Apalačų kalnuose daugiausia rudžemiai, plynaukštėse – rūgštžemiai; vietomis yra išplautžemių. 58 % Pensilvanijos teritorijos apaugusi lapuočių ir mišriaisiais miškais (daugiausia auga klevai, beržai, lazdynai, guobos, kaštonai, tuopos, uosiai, pušys). Veisiasi lapės, elniai, retesni juodieji lokiai, kanadinės lūšys. Daug saugomų teritorijų (nacionaliniai, valstijos gamtos parkai, nacionaliniai istoriniai parkai).
Pensilvanija – ekonomiškai viena stipriausių JAV valstijų. Kasama akmens anglys (Pensilvanija – vienintelė JAV valstija, kurioje yra vertingiausių akmens anglių – antracito); yra gamtinių dujų, naftos, geležies, vario, kobalto, cinko rūdų, sidabro, aukso, klinties, druskos, smėlio, žvyro telkinių. Elektros energiją daugiausia gamina šiluminės elektrinės (kūrenamos nafta ir akmens anglimis) ir branduolinės elektrinės (yra 4 branduolinės elektrinės). Juodoji metalurgija (US Steel bendrovės įmonės Pittsburghe; Bethlehem Steel Corporation bendrovė 2003 bankrutavo, jos įmonės Bethleheme uždarytos). Metalo dirbinių, pramonės mašinų ir įrenginių, transporto priemonių gamyba, chemijos (farmacijos, dažų, plastikų) ir naftos chemijos, maisto (pieno, alaus, duonos ir konditerijos, kakavos, šokolado, mėsos, bulvių gaminių, konservuotų grybų, ledų), elektronikos, elektrotechnikos, biotechnologijų, medienos apdirbimo, popieriaus, poligrafijos, statybinių medžiagų (cemento), stiklo, tekstilės, siuvimo pramonė. Pramonės svarbiausi centrai – Pittsburghas, Filadelfija, Wilkes-Barre’as, Scrantonas, Readingas, Harrisburgas, Allentownas.
Žemės ūkio svarbiausi regionai – Piedmonto plynaukštė, Didysis Slėnis ir Pensilvanijos vakarinė dalis. Auginama javai (kukurūzai, kviečiai, avižos), sojos (Pensilvanijos vaklarinė dalis priklauso vadinamajai Corn Soy Belt juostai), daržovės (daugiausia šiltnamiuose), pievagrybiai, tabakai, vaismedžiai (obelys, vyšnios, kriaušės, persikai), vynmedžiai. Miško medelynai (auginamos kalėdinės eglutės). Ruošiama daug pašarų (šieno, siloso). Veisiama pieniniai ir mėsiniai galvijai (Pensilvanija užima 1 vietą tarp JAV valstijų pagal pieno produktų gamybą), naminiai paukščiai (daugiausia vištos, kalakutai; Pensilvanija pirmauja JAV pagal vištų kiaušinių produkciją), kiaulės, avys. Turizmas. Išplėtota paslaugų ir aptarnavimo sfera; daug bankų, draudimo, holdingo bendrovių. Pensilvanijoje yra viena geriausių JAV automobilių kelių (apie 190 000 km) ir geležinkelių sistemų. Laivuojamos Ohajo, Allegheny, Delavero, Susquehannos upės. Didžiausi upių uostai: Filadelfija (iki jos plaukia ir jūrų laivai) ir Pittsburghas. Erie – vienintelis Pensilvanijoje Didžiųjų ežerų (ir Šventojo Lauryno vandens kelio) uostas. Šeši tarptautiniai oro uostai: Filadelfijos (33,02 mln. keleivių, 2019), Pittsburgho, Lehigh Valley (prie Allentowno), Harrisburgo, Erie’o, Wilkes-Barre’o / Scrantono.
Istorija
Nuo 17 a. pradžios dabartinę Pensilvanijos teritoriją, kurioje gyveno indėnai algonkinai, tyrė ir kolonizavo anglai, olandai ir švedai. 1643 švedai įkūrė pirmąją nuolatinę gyvenvietę. Nuo 1655 regionas priklausė Naujosios Olandijos kolonijai, 1664 atiteko anglams. 1681 Anglijos karalius Karolis II dabartinę Pensilvanijos teritoriją dovanojo kvakeriui W. Pennui. Kolonijoje, pavadintoje Pennsylvania – Penno miškų kraštu (Pennams Pensilvanija priklausė iki 1776), stengtasi laikytis tikėjimo laisvės ir demokratinių valdymo principų. 1704 nuo Pensilvanijos atskirta Delavero kolonija. 18 a. antroje pusėje Pensilvanija (ypač Filadelfija) buvo vienas kovos dėl nepriklausomybės centrų. 1787 viena pirmųjų ratifikavo Jungtinių Amerikos Valstijų konstituciją (vadinamoji valstija steigėja). 19 a. pirmoje pusėje Pensilvanijoje paplito abolicionistų judėjimas. Per 1861–65 Jungtinių Amerikos Valstijų pilietinį karą ji buvo šiauriečių ekonomikos ir karo užnugaris; čia įvyko keletas svarbių mūšių (Gettysburgo, 1863 07, ir kiti). 19 a. antroje pusėje sparčiai plėtota kasyba ir metalurgija; apsigyveno daug imigrantų. Iki 20 a. 4 dešimtmečio Pensilvanija buvo vienas labiausiai industrializuotų Jungtinių Amerikos Valstijų regionų.
Lietuviai
Pirmieji lietuviai Pensilvanijoje kūrėsi jau 19 a. viduryje–20 a. pradžioje. Nuo 19 a. pabaigos daugiausia jų apsigyveno Eastone, Pittsburghe (Pittsburgh. LIETUVIAI), Filadelfijoje (Filadelfijos lietuviai), Shenandoah (Shenandoah. LIETUVIAI), Scrantone (Scranton. LIETUVIAI), Wilkes-Barre (Wilkes-Barre. LIETUVIAI). 1965 įkurta JAV lietuvių bendruomenės Pietryčių apygarda (sudaro Filadelfijos, Scrantono apylinkės, kurį laiką priklausė Eastono apylinkė), Ohajo apygardai priklauso Pittsburgho apylinkė.