perkamosios galios paritetas

perkamósios gãlios paritètas, realiojo valiutos kurso nustatymo metodas, kai dviejų šalių piniginių vienetų verčių santykis apskaičiuojamas pagal jų pinigų perkamąją galią šalies vidaus rinkoje.

Nustatyti valiutų vertę pagal perkamosios galios paritetą 1918 pasiūlė K. G. Casselis, remdamasis vienos kainos dėsniu, pagal kurį esant laisvam prekių judėjimui tų pačių prekių kainos visų šalių rinkose turi būti vienodos.

Perkamosios galios paritetas panaikina kainų skirtumų įvairiose šalyse poveikį ir yra patogus naudoti tarptautiniams ekonominiams palyginimams (pavyzdžiui, lyginant pasaulio valstybių realiojo BVP dydį).

Absoliutusis perkamosios galios paritetas parodo, kiek vienos šalies piniginių vienetų šios šalies vidaus rinkoje kainuoja standartinis prekių ir paslaugų rinkinys (ar netgi viena standartinė prekė), kurį galima įsigyti kitoje šalyje už tos šalies piniginį vienetą. Šiuo atveju pirmiausia apskaičiuojamas kiekvienos prekės ir paslaugos perkamosios galios paritetas, vėliau – jų geometriniai vidurkiai pagrindinėms prekių ir paslaugų kategorijoms ir šių kategorijų svertinis vidurkis (bendrasis perkamosios galios paritetas) pasirinktam prekių ir paslaugų rinkiniui. Pavyzdžiui, jei standartinis prekių ir paslaugų rinkinys Lietuvoje kainuoja 120 eurų, o Jungtinėse Amerikos Valstijose – 100 dolerių, euro ir Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio kursas pagal perkamosios galios paritetą yra 120:100, tai yra 1,2 euro už vieną dolerį.

Santykinis perkamosios galios paritetas parodo realiojo valiutos kurso pokytį atsižvelgiant į infliacijos masto įvairiose šalyse skirtumus, pavyzdžiui, jei Lietuvoje metinė infliacija buvo 5 %, o Jungtinėse Amerikos Valstijose – 2 %, tai euro perkamoji galia Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio atžvilgiu sumažėjo 3 %.

Realiose finansų rinkose valiutų keitimo kursai nesutampa su apskaičiuotais pagal perkamosios galios paritetą, nes prekių ir paslaugų kainas įvairiose šalyse bei jų piniginių vienetų perkamąją galią vidaus rinkoje taip pat veikia nevienoda tų pačių prekių ir paslaugų paklausa ir pasiūla, transportavimo išlaidos (ypač importuojamų prekių), muitai ir kiti mokesčiai, vartotojų pomėgių ir skonio skirtumai.

2047

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką