Petergof (Петергоф, Peterhòfas), 1944–2005 Petrodvorec, miestas Rusijos Federacijos šiaurės vakaruose, Leningrado srityje, Suomijos įlankos pietiniame krante; Sankt Peterburgo Petrodvoreco rajono centras. 85 717 gyventojų (2020). Laikrodžių gamykla. Vaškinių figūrų muziejus. Mokslų ir technologijų parkas (nuo 2005).
Architektūra
Petro I rezidencija, vadinamieji Didieji rūmai (1714–28, 1752 perstatyti, architektas B. F. Rastrelli) su fontanų kompleksu – Didžiąja kaskada (1721) Petergofe
18–19 a. rūmų su parkais ansamblis. Barokinė Petro I rezidencija, vadinamieji Didieji rūmai (1714–28, 1752 perstatyti, architektas B. F. Rastrelli), jų anfiladinės paradinės patalpos dekoruotos paauksuotais drožiniais, alegoriniais lubų plafonais (dailininkas G. Valeriani ir kiti); Madų ir gracijų kabinetas, Kiniškieji kabinetai (1760, architektas J.‑B.‑M. Vallinas de la Monthe’as), gyvenamieji kambariai (1760, architektas J. Feltenas). Nuo rūmų dveji laiptai veda į taisyklingo plano Žemutinį parką (102,5 ha), jame – fontanų kompleksai. Didžioji kaskada (1721) su grota, laiptuotomis kaskadomis, daugybe paauksuotų skulptūrų ir jų grupių (centre – skulptūrinė grupė Samsonas, plėšiantis liūtui nasrus 1802, skulptorius M. Kozlovskis, kitas skulptūras sukūrė skulptoriai F. Ščedrinas, I. Prokofjevas, I. Martosas, F. Šubinas, J. D. Rachette’as), bareljefais (skulptorius B. C. Rastrelli), dekoratyvinėmis vazomis (skulptorius M. Kozlovskis, pagal A. Voronichino eskizus). Romos fontanai (1739, architektai I. Blanikas, I. Davydovas), fontanai Adomas (1722) ir Ieva (1726, abiejų architektas N. Michetti), Saulė (1723, 1776 perstatytas), kaskados: Šachmatų kalnas (1722, 1739 perstatyta, architektas M. Zemcovas), Aukso kalnas (1724), kita. Žemutiname parke – barokiniai Montplaisir rūmai (1714–25, architektas I. Braunšteinas ir kiti), juose – Asamblėjos salė (1726, su 17–18 a. olandų dailininkų paveikslų kolekcija), Lakuotasis kabinetas, asmeniniai Petro I kambariai. Paviljonas Ermitažas (1724), Marli rūmai (1723, abiejų architektas I. Braunšteinas). Aukštutinis parkas (18 a. pabaiga–19 a. pradžia) su taisyklingomis alėjomis ir 5 fontanais, angliškojo planavimo parkai: Angliškasis, Aleksandrija (1829) su neogotikiniais pastatais. Arklidės (1854), freilinų namai (1858, visų architektas N. Benua).
Petergofo geležinkelio stotis (1857, architektas N. Benua)
2271
Istorija
Petergofą 1705 įkūrė Petras I; buvo caro rezidencija. Miesto teisės nuo 1762. Po 1917 Spalio perversmo rūmų ir parko ansamblis nacionalizuotas, paverstas muziejumi. Per II pasaulinį karą Petergofas buvo sugriautas, vėliau atstatytas. Ansamblis atkurtas pagal 1945 parengtą projektą (architektai N. Baranovas, V. Kamenskis, A. Naumovas, A. Olis, kiti). 2005 prijungtas prie Sankt Peterburgo.
Didžiųjų rūmų parkas Petergofe
Aleksandrijos parkas Petergofe