pik (pranc. piqué < piquer – durti, smeigti), reljefinis dvisluoksnis ar viensluoksnis geometrinio rašto, kordinio ar vaflinio pynimo, vidutinio standumo audinys iš medvilninių, rečiau – lininių verpalų. Audžiama geroji pusė iš plonų verpalų (pagrindinių metmenų), raštas – iš vidutinio storio siūlų (metmenys) ir užpildas (ataudai) iš šiurkštesnių, storesnių verpalų siūlų. Tikrojoje pikė apatiniai ataudai būna stori nesukrūs verpalai, apatiniai stipriai įtempti metmenys iškeliami virš viršutinių ataudų – tose vietose susidaro geometrinis dygsniuotas ar banguotas reljefinis paviršius. Būna vienspalvė ir margaspalvė. Audžiama nytkėlinėmis arba žakardinėmis staklėmis. Pikė atmainos: kordinė, vaflinė pikė. Kordinė pikė gali būti viensluoksnė arba dvisluoksnė. Audiniui būdingi iškilūs išilginiai ruožai, kurie dvisluoksnio audinio gerojoje pusėje būna ryškesni. Audinio reljefui išryškinti gali būti panaudoti užpildomieji ataudai. Viensluoksnei kordinei pikė būdingos reguliariai išdėstytos ataudų perdangos blogojoje audinio pusėje. Naudojama palaidinukėms, suknelėms ir madingiems aksesuarams, kaip dekoratyvinis audinys. 19 a. buvo madingos pikė liemenės.

2721

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką