pik (pranc. piqué < piquer – durti, smeigti), medžio dirbinių dekoravimo technika. Nedideli medžio dirbiniai (smulkioji plastika, medinės papuošalų dėžutės, šukos, tabakinės) inkrustuojami vėžlio šarvu, kartais perlamutru ar dramblio kaulu, aukso arba sidabro vielele, folijos juostele, kuri įklijuojama į išskobtą dirbinio paviršių. Pikė technika paplito 17 a. Olandijoje ir Didžiojoje Britanijoje, išpopuliarėjo rokoko laikotarpiu Prancūzijoje, 18 a. ištobulinta Italijoje; subtilia atlikimo technika išsiskyrė Neapolio meistrai (G. Sarao, G. Savino, N. Starace).
2721