Pirmasis pėstininkų pulkas

Pirmàsis pstininkų pukas, oficialiai Pirmàsis pstininkų Ddžiojo Lietuvõs kunigáikščio Gedimno pukas, 1918–40 nepriklausomos Lietuvos karinis dalinys. Pradėtas steigti 1918 11 01 Vilniuje. Krašto apsaugos komisija pulką organizuoti ir jo vadu paskyrė V. Grigaliūną-Glovackį. Pulkas pradėtas formuoti, kai valstybė dar neturėjo savo Vyriausybės. Kuriamo pulko kariai ėjo apsaugos tarnybą prie Lietuvos Tarybos ir Apsaugos štabo. 1918 11 23 pirmuoju Vyriausybės įsakymu Apsaugos ministerijai oficialiai paskelbta Pirmojo pėstininkų pulko formavimo pradžia. 1918 12 07 išleistas pirmas pulko įsakymas. Sovietų Rusijos kariuomenei veržiantis į Lietuvą 1918 12 17 formuojamas pulkas perkeltas į Alytų. Jame buvo 25 karininkai, 3 valdininkai ir 32 kareiviai, įsigyta 240 šautuvų ir apie 4000 šovinių.

Pirmojo pėstininkų pulko pirmieji savanoriai (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

Pirmojo pėstininkų pulko vadas K. Ladyga tardo į nelaisvę paimtą bolševikų komisarą (centre, 1919–20; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

1919–20 per Nepriklausomybės karą pavienės pulko dalys kovėsi su Sovietų Rusijos, bermontininkų ir Lenkijos kariuomenėmis. 1920 pabaigoje pulke tarnavo 61 karininkas bei karo valdininkas ir 2346 kareiviai. Pulko ginkluotė: 46 kulkosvaidžiai, 1698 šautuvai, 78 karabinai, apie 500 000 šovinių, 2000 granatų; turėjo 413 arklių, 96 vežimus, 14 lauko virtuvių ir kito turto. Savanoriais tarnavo 46 karininkai ir 862 kareiviai. Kovose žuvo 4 karininkai ir valdininkai, 77 kareiviai. Iš viso mirė nuo žaizdų arba ligų, pateko į nelaisvę arba dingo be žinios 172 kareiviai. Vyties Kryžiaus ordinais apdovanota 40 karininkų ir 214 kareivių. Pasibaigus kovoms su Lenkijos kariuomene Pirmasis pėstininkų pulkas perkeltas į Bagaslaviškio apylinkes saugoti demarkacijos linijos ties Širvintomis ir Giedraičiais. 1923 05 perkeltas į Ukmergę. 1939 10 16–28 pulkas sudarė Vilniaus rinktinės pagrindą, dalyvavo žygyje į Vilnių. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą 1940 08 30 išformuotas ir 10 26 likviduotas.

Vadai – V. Grigaliūnas-Glovackis, J. Galvydis-Bykauskas, A. Juozapavičius, K. Ladyga, V. Skorupskis, J. Skorulis, Antanas Paškovičius, V. Šaudzis, P. Dundulis, M. Rėklaitis, L. Gustaitis, A. Šurkus, Aleksandras Andriušaitis.

1935