plótas, matematikos sąvoka. Reiškia skaitinę charakteristiką s(A), priskiriamą visoms tam tikros klasės plokščiosioms figūroms A taip, kad galiotų šios savybės: s(A) neneigiamasis skaičius; jei figūros A ir B neturi bendrų vidaus taškų, tai jų sąjungos A∪B plotas s(A∪B) yra lygus A ir B plotų sumai s(A) + s(B) (adityvumo savybė); jei figūra B gauta iš A postūmiu, tai s(A) = s(B); vienetinio kvadrato plotas lygus 1. Remiantis šia ploto apibrėžtimi plokščiosios figūros plotas yra ne mažesnis už jos dalies plotą. Pvz., daugiakampio plotas yra jį sudarančių trikampių ploto suma. Aprėžta plokščioji figūra M vadinama kvadruojamąja, jei su kiekvienu teigiamu realiuoju skaičiumi ∈ galima rasti tokius daugiakampius A ir B, kad A⊂M⊂B ir s(B) – s(A) < ∈. Kiekvienos kvadruojamos figūros plotas apibrėžiamas vieninteliu būdu ir vadinamas Jordano matu. Kvadruojamųjų figūrų klasei priklauso visos aprėžtos plokščiosios figūros, kurių siena yra atkarpomis glodi kreivė (pvz., skritulys). Siekiant apibendrinti ploto sąvoką didesnėms plokščiųjų figūrų klasėms buvo sukurta mato teorija; daugiausia šioje srityje nuveikė G. F. L. Ph. Cantoras, G. Peano, C. Jordanas, É. Borelis, H. L. Lebesgue’as ir kiti matematikai. Ploto sąvoka naudojama ir bendresnio pobūdžio matematiniams objektams: k‑mačiams paviršiams, esantiems n‑matėje Euklido erdvėje, čia 2 ≤ k < n.
1751