plutonis

plutònis (Plutonium; pagal Plutono planetos pavadinimą), Pu, periodinės elementų sistemos III B grupės radioaktyvusis cheminis elementas; aktinoidas. Žinoma 15 radioaktyviųjų dirbtinių izotopų, jų masės skaičius nuo 232 iki 246. Trapus, sidabro baltumo metalas. Yra 6 kristalinių atmainų: nuo alfa plutonio (iki 122 °C) iki epsilon plutonio (479–640 °C). Plutoniui būdingos kelios neįprastos savybės, pvz., kaitinant nuo 25 °C iki 320 °C jo tankis sumažėja 20 %, o 320–480 °C temperatūrų intervale plutonis traukiasi (kiti metalai kaitinami plečiasi). Visi plutonio izotopai spinduliuoja alfa daleles. Plutonio cheminės savybės panašios į urano ir neptūnio. Ore plutonis lėtai oksiduojasi – susidaro plutonio oksidas PuO₂ (žalsvai violetinė, netirpstanti vandenyje medžiaga). Plutonio milteliai arba drožlės lėtai reaguoja su vandeniu, tirpsta druskos, chlorato rugštyse, koncentruotos azoto, acto, sieros rūgštys plutonį pasyvina. Izotopų ²³⁹Pu ir ²⁴¹Pu pėdsakų randama urano ir torio mineraluose. Plutonis gaunamas jo halogenidus tetrafluoridą PuF₄ ir trichloridą PuCl₃ redukuojant kalciu arba magniu. Izotopas ²³⁹Pu gaunamas branduoliniame reaktoriuje ilgai švitinant neutronais gamtinį arba sodrintą uraną, lengvieji plutonio izotopai – apšaudant uraną alfa dalelėmis ciklotrone. Plutonis naudojamas kaip branduolinis kuras ir branduoliniam ginklui gaminti, ²³⁹Pu – kitiems (didesnės atominės masės) cheminiams elementams sintetinti, ²³⁸Pu – kaip kosminių aparatų, širdies stimuliatorių elektros energijos šaltinis. Plutonį 1940 pagamino G. Th. Seaborgas ir kiti (Jungtinės Amerikos Valstijos) veikdami urano izotopą ²³⁸U sunkiojo vandenilio branduoliais (deutronais). Apie plutonio atradimą buvo paskelbta tik pasibaigus II pasauliniam karui.

2591