pomidòrai, vienametės daržovės. Priklauso bulvinių (Solanaceae) šeimos pomidoro genčiai. Didžiausią ūkinę reikšmę turi valgomasis pomidoras (Lycopersicon esculentum). Daugiau kaip 3000 veislių. Auginamas visame pasaulyje, Vakarų Europoje – nuo 16 amžiaus. Pagal augimo tipą pomidorai būna žemaūgiai (stiebas baigiasi žiedynu, 0,3–1 m aukščio) ir aukštaūgiai (stiebas žiedynu nesibaigia, išauga iki kelių metrų aukščio). Tai savidulkis augalas. Stiebas dažniausiai status, plikas arba plaukuotas. Lapai pailgi arba lancetiški, neporomis plunksniški. Žiedai geltoni, susitelkę į suktukus. Vaisius – mėsinga dvilizdė (kultūrinių daugializdė) 20–300 g masės įvairių formų (dažniausiai apskrita, t. p. plokščia, cilindriška) ir spalvų (daugiausia raudona, rečiau rausva, rudai violetinė, geltona) uoga.
valgomasis pomidoras
Maistinė vertė
Valgomi švieži ir konservuoti, iš jų gaminamos sultys ir pastos. Turi 5–8 % sausųjų medžiagų, daugiausia angliavandenių, t. p. baltymų, rūgščių, riebalų, eterinių aliejų, karotino (provitamino A), vitaminų (C, B1, B2, B9, PP, H).
Auginimo sąlygos
Pomidorai mėgsta šilumą ir šviesą. Geriausiai auga puriuose, trąšiuose, nerūgščiuose ir gerai įšylančiuose dirvožemiuose, kai oro temperatūra 18–25 °C, dirvos – 16–18 °C, oro drėgmė 60–65 %. Auginami lauke, žieminiuose ir pavasariniuose šiltnamiuose. Lauko sąlygomis vidutinių platumų klimato juostoje sodinami daigai, 40–65 d. auginti šiltnamiuose, inspektuose, po priedangomis. Daigams augti tinkamiausias derlingas purus, laidus vandeniui, gerai laikantis drėgmę žemių mišinys. Prigiję daigai tręšiami 2–3 kartus kas 10–12 d. kompleksinių trąšų tirpalu. Ankstesnis ir gausesnis derlius gaunamas auginant daigus polietileniniuose, durpių ir kituose puodeliuose. Išauginti daigai (20–30 cm aukščio) į dirvą sodinami gegužės pabaigoje–birželio pradžioje. Pomidorai nuolat prižiūrimi: purenama dirva, jie kaupiami, papildomai tręšiami, formuojami kerai, laistomi, saugomi nuo ligų ir kenkėjų.
įvairių veislių pomidorai
Ligos ir kenkėjai
Svarbiausios ligos: įvairūs puviniai, bakterinis vėžys, rudoji dėmėtligė, šviesmargė, miltligės. Kenkėjai (spragšiai, kurkliai, pelėdgalviai, nematodai, moliūginis amaras) pomidorams didesnės žalos nepadaro.
Lietuvoje
Lietuvoje pavieniai augintojai pomidorus pradėjo auginti 18 amžiuje. Masiškai jie paplito po Antrojo pasaulinio karo. Planingai selekcionuoti pradėta 1948. Stiebai dažniausiai rišami prie kuoliukų arba ištemptų vielų. Pagal sukūrimo metodiką pomidorai skirstomi į savidulkes veisles, kurios turi tam tikrus veislei būdingus požymius, jų sėklas lengva užauginti ir heterozinius hibridus (norint užauginti jų sėklų reikia turėti atitinkamas tėvines veisles, kurias sukryžminus išauginamos pirmos kartos heterozinės hibridinės sėklos). Hibridinės sėklos žymimos simboliais H ir F1. Heteroziniai hibridai yra derlingesni ir atsparesni ligoms. Auginamos Lietuvoje sukurtos, t. p. ir iš užsienio atvežtos savidulkių ir heterozinių hibridinių pomidorų veislės.
Lietuviškos pomidorų veislės
Žinomesnės lietuviškos pomidorų veislės: ‘Slapukai BS’, ‘Viltis’, ‘Aušriai BS’, ‘Jurgiai’, ‘Balčiai’, ‘Dručiai’, ‘Rutuliai’, ‘Skariai’, ‘Arvaisa’ H, ‘Sveikutis BS’ H, ‘Vaisa’ H, ‘Laukiai BS’, ‘Milžinai’, ‘Ainiai’ H, ‘Adas’ H, ‘Auksiai’ H, ‘Dotnuvos tobulybė’, ‘Vytėnų konserviniai’, ‘Neris’, ‘Vytėnų didieji’.
‘Slapukai BS’, derlinga, vidutinio ankstyvumo, determinantinio (riboto augimo) tipo pomidorų veislė. Sukūrė G. T. Visockienė. Augalų vidutinis aukštis 110–150 centimetrų. Pirmoji žiedinė kekė susidaro virš 9 lapo. Kekės būna paprastos ir tarpinės, trumpos, pridengtos lapų. Vaisiai gero skonio, raudoni, plokščiai apvalūs, vidutinio dydžio (70–90 g) su 3–4 taisyklingai išsidėsčiusiais sėklalizdžiais. Neprinokę vaisiai tamsiai žalios spalvos su labai tamsia dėme prie vaiskočio. Veislė vidutiniškai atspari ligoms. Išskirtinis veislės požymis – lapija kyla į viršų smailiu kampu (45°), paslėpdama vaisines kekes.
‘Viltis’, ankstyvoji, trumpai deranti pomidorų veislė. Sukūrė G. T. Visockienė ir J. Mačys. Augalai determinantinio tipo, vidutinio aukščio. Pirmoji žiedinė kekė susidaro virš 5–6 lapo. Kekės daugiausia paprastos, bet dalis būna ir tarpinių, kompaktiškos. Vaisių masė pirmųjų skynimų metu 120–150 g, vėliau susmulkėja iki 80–90 gramų. Prinokę vaisiai raudoni, gero (saldoko) skonio, plokščiai apvalūs, mėsingi, daugializdžiai. Neprinokusiuose vaisiuose prie pagrindo yra tamsiai žalia dėmė. ‘Viltis’ tinka auginti lauke ir neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose.
pomidorai ‘Slapukai BS’
pomidorai ‘Viltis’
‘Jurgiai’, ankstyvoji, determinantinio tipo pomidorų veislė. Sukūrė J. Mačys. Augalai vidutinio aukščio. Pirmoji kekė susiformuoja virš 7–8 lapo. Žiedinės kekės paprastos, kompaktiškos. Vaisiai raudoni, plokščiai apvalūs, lygūs arba silpnai gruoblėti, vidutinio stambumo (75–95 g), gero rūgštoko skonio turi 3–5 taisyklingai išsidėsčiusius sėklalizdžius. Esant nepalankioms auginimo sąlygoms, vaisiai sutrūkinėja. Veislė tinka auginti lauke ir neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose.
‘Balčiai’, vidutinio ankstyvumo, determinantinio tipo pomidorų veislė. Sukūrė G. T. Visockienė. Augalų vidutinis aukštis 130–140 centimetrų. Pirmoji žiedinė kekė susidaro virš 6–7 lapo. Kekės daugiausiai paprastos, bet pasitaiko ir tarpinių. Vaisiai gero skonio, raudoni, plokščiai apvalūs, vidutinio dydžio (75–95 g), tvirtos konsistencijos su 3–4 taisyklingai išsidėsčiusiais sėklalizdžiais. Neprinokę būna šviesiai žalios spalvos be tamsios dėmės prie pagrindo. ‘Balčiai’ tinka auginti lauke ir neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose.
pomidorai ‘Jurgiai’
pomidorai ‘Balčiai’
3128
‘Dručiai’, vidutinio ankstyvumo, indeterminantinio tipo pomidorų veislė. Sukūrė G. T. Visockienė. Augalai užauga daugiau kaip 2,3 m aukščio. Pirmoji žiedinė kekė susidaro virš 6–7 lapo. Vaisiai salotinio tipo, plokščiai apvalūs, nežymiai briaunoti, vidutinio stambumo, gero skonio, tinkami gabenti. Tinka auginti neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose.
‘Rutuliai’, vidutinio ankstyvumo, indeterminantinio tipo pomidorų veislė. Sukūrė G. T. Visockienė. Vaisiai raudoni, apvalūs, truputį gruoblėti, vidutinio stambumo, 90–100 g masės, skanūs. Neprinokę vaisiai šviesiai žali (be tamsiai žalių dėmių), todėl galima naudoti konservavimui.
pomidorai ‘Dručiai’
pomidorai ‘Rutuliai’
‘Skariai’, vidutinio ankstyvumo, indeterminantinio tipo pomidorų veislė. Sukūrė G. T. Visockienė. Augalai užauga daugiau kaip 2,3 m aukščio. Pirmoji žiedinė kekė susidaro virš 7 lapo. Kekės paprastos ir sudėtinės, išsidėsčiusios kas 3 lapai. Vaisiai labai skanūs, raudoni, stambūs (90–150 g), pailgai ovalūs ir cilindriniai, turi ploną luobelę. Neprinokusių vaisių spalva žalia su neryškia patamsėjusia dėme prie pagrindo. ‘Skariai’ jautriai reaguoja į trąšų stygių. Išskirtinis veislės požymis – ilgi, reti, žemyn svyrantys lapai.
‘Arvaisa’ H, vidutinio ankstyvumo, indeterminantinio tipo hibridinė pomidorų veislė. Sukūrė Ona Bartkaitė. Vaisiai skanūs, apvaliai plokšti, pirmieji šiek tiek gruoblėti. Prinokę raudoni, turi 4–5 sėklalizdžius, neprinokę turi tamsiai žalią dėmę prie kotelio. Vaisiai geros biocheminės sudėties, turi daug karoteno.
pomidorai ‘Skariai’
hibridiniai pomidorai ‘Arvaisa’
‘Sveikutis BS’ H, vidutinio ankstyvumo, ilgai derantinti, indeterminantinio tipo hibridinė pomidorų veislė. Sukūrė O. Bartkaitė. Augalai užauga iki 2–2,5 m aukščio. Kekės paprastos tankios, pirmoji susiformuoja virš 5 lapo, kitos kas 2, dažniau kas 3 lapai. Vaisiai plokščiai apvalūs, pirmieji šiek tiek gruoblėti, gražiai raudoni, skanūs, apie 70–80 g masės, turi po 3–4 taisyklingus sėklalizdžius. Veislė atspari rudajai lapų dėmėtligei ir tabako mozaikos virusui. Tinka auginti polietileniniuose, nešildomuose šiltnamiuose, 70 × 30 cm atstumu, po 4,7 augalo į vieną kvadratinį metrą.
hibridiniai pomidorai ‘Sveikutis BS’
‘Vaisa’ H, vidutinio ankstyvumo, indeterminantinio tipo hibridinė pomidorų veislė. Sukūrė O. Bartkaitė. Vaisiai skanūs, apvaliai plokšti, pirmieji šiek tiek gruoblėti. Prinokę raudoni, turi 4–5 sėklalizdžius.
‘Milžinai’, vidutinio vėlyvumo, indeterminantinio tipo pomidorų veislė. Sukūrė G. T. Visockienė ir Julė Jankauskienė. Veislė vidutiniškai atspari ligoms, derlinga, tačiau jautriai reaguoja į mikroelementų trūkumą, ypač boro stygių.
‘Ainiai’ H, vidutinio ankstyvumo hibridinė pomidorų veislė. Sukūrė Audrius Radzevičius. Pirmojo žiedinė kekė susiformuoja virš 7–8 lapo. Augalai užsibaigia žiedine keke. Vaisius raudonas cilindro formos, šiek tiek kampuotas su trimis arba keturiais sėklalizdžiais. Turi žalią dėmę prie pagrindo. Vaisiai vidutinio dydžio, iki 70–80 g masės, tvirti, tinkami gabenti. Vidutinis derlingumas iki 16 kg/m2.
‘Adas’ H, vidutinio ankstyvumo, indeterminantinio tipo hibridinė pomidorų veislė. Sukūrė A. Radzevičius. Pirmoji žiedinė kekė susiformuoja virš 6–7 lapo. Vaisiai maži, vidutinė masė apie 30–40 gramų. Prinokęs vaisius raudonos spalvos, gero ir malonaus skonio, apvalus su dviem arba trimis sėklalizdžiais. Vidutinis derlingumas iki 17 kg/m2.
‘Auksiai’ H, vidutinio ankstyvumo, indeterminantinio tipo hibridinė pomidorų veislė. Sukūrė A. Radzevičius. Pirmoji žiedinė kekė susiformuoja virš 5–7 lapo. Vaisiai nedideli (apie 30–40 g), apvalūs, oranžinės spalvos su dviem ar trimis sėklalizdžiais. Vaisiai pasižymi vertinga biochemine sudėtimi ir ypatingai geru skoniu, tinkami tiek šviežiam vartojimui, tiek konservavimui. Veislė skirta auginti šiltnamiuose. Vidutinis derlingumas iki 17 kg/m2.
hibridiniai pomidorai ‘Auksiai’
3128
1242
-pomidoras
pomidorai ‘Laukiai BS’
-‘Slapukai BS’; -‘Viltis’; -‘Jurgiai’; -‘Balčiai’; -‘Dručiai’; -‘Rutuliai’; -‘Skariai’; -‘Arvaisa’; -‘Sveikutis BS’; -‘Vaisa’; -‘Milžinai’; -‘Ainiai’; -‘Adas’; -Auksiai