prelaida, pradinis samprotavimo teiginys, kuriuo remiamasi darant išvadą.

Prielaida gali būti bet kuris empirinio patyrimo (empirinis pažinimas) teiginys apie faktą, postulatas, apibrėžtis, dėsnis, principas. Išvadų gavimas (tiesiogiai arba netiesiogiai) iš prielaidos pagal logikos dėsnius ir taisykles vadinamas dedukcija. Samprotaujant prielaida neįrodinėjama, prielaida laikoma daugiau ar mažiau pagrįsta.

Aksiominių dedukcinių sistemų pradinės prielaidos vadinamos aksiomomis, įrodymų – argumentais.

1751

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką