Prienų rajono savivaldybė

Prenų rajòno savivaldýbė yra Lietuvos pietuose, Kauno apskrityje.

1

Didesnioji Prienų rajono savivaldybės dalis yra Nemuno vidurupio plynaukštėje. Šiaurės vakariniame pakraštyje teritoriją kerta Veiverių moreninis masyvas (iki 98 m aukščio), pietuose įsiterpia Šilavoto kalvagūbris (iki 148 m), rytuose – Dzūkų aukštuma (iki 257,32 m, Gedanonių kalnas, ties Prienų, Kaišiadorių ir Trakų rajonų savivaldybių riba). Žemiausias taškas (35 m) yra Nemuno vandens lygis savivaldybės šiauriniame pakraštyje. Sausio vidutinė temperatūra –5 °C, liepos 17,5 °C. Per metus iškrinta 650–750 mm kritulių.

tiltas per Nemuną ties Prienais

Jiezno ežeras

Vidaus vandenys užima 2,8% savivaldybės teritorijos. Teka Nemunas su intakais Peršėke, Verkne, Jiesia. 32 ežerai; didžiausi – Jiezno (plotas 74,4 ha), Prienlaukio, Guostaus, Veršiukas, arba Antaveršis, Pazelvės, Kašonių. 5 tvenkiniai; didžiausi – Šilavoto (11,1 ha), Išlaužo. Dirvožemiai daugiausia smėlio, priemolio (karbonatingieji, stagniškieji arba glėjiškieji) išplautžemiai, pasotintieji balkšvažemiai ir palvažemiai; yra smėlžemių, rudžemių, jauražemių, šlynžemių, durpžemių, salpžemių. Miškai užima 27,7 % Prienų rajono savivaldybės teritorijos.

Didžiausi yra Prienų šilas ir Balbieriškio giria; Degsnės maumedyne auga aukščiausias Lietuvos medis – 46 m aukščio maumedis. Auga daugiausia pušynai, eglynai, yra mišriųjų miškų, beržynų, drebulynų. Svarbiausios naudingosios iškasenos – durpės, molis, smėlis, žvyras, yra sapropelio. Nemuno kilpų regioninio parko, Aukštadvario regioninio parko dalys, Skriaudžių geomorfologinis, Alšios hidrografinis, Ąžuolų botaninis, Rūdgirių telmologinis draustiniai. Gamtos paminklai: 2 botaniniai (Degsnės miško maumedis, Gojaus miško ąžuolas), 3 geologiniai (Balbieriškio atodanga, Ožkų pečius, Šiauliškių akmuo), 2 hidrogeologiniai (Balbieriškio versmės, Žiupos šaltiniai). Lepelionių piliakalnis.

Lepelionių piliakalnis

Vyrauja siuvimo (bendrovės Walters Baltic), medienos perdirbimo ir medienos dirbinių gamybos (Doleta), gėrimų (Lietuviškas midus), statybos ir remonto paslaugų (Rūdupis, Hidrosta) įmonės. Sklandytuvų gamyba (bendrovė Sportinė aviacija ir Ko; Pociūnai).

Per Prienų rajono savivaldybės teritoriją eina Vilniaus–Marijampolės, Kauno–Alytaus plentai, šiaurinį pakraštį kerta Kauno–Kybartų geležinkelis. Pociūnų aerodromas.

Pociūnų aerodromas

2019 buvo 4 gimnazijos, progimnazija, 7 pagrindinės, 3 vaikų lopšeliai‑darželiai, jaunimo, specialioji mokyklos, Balbieriškio Mykolo Jeronimo Krupavičiaus žemės ūkio mokykla, muzikos, 2 meno mokyklos, kūno kultūros ir sporto centras, pedagoginė psichologinė tarnyba. Prienų kultūros ir laisvalaikio centras, 5 kultūros centrai, 4 laisvalaikio salės, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka (28 jos padaliniai). Ligoninė, 5 pirminės sveikatos priežiūros centrai, senelių globos namai. Prienų krašto muziejus ir 4 jo padaliniai: Šilavoto Davatkynas, V. Mykolaičio‑Putino gimtoji sodyba‑muziejus (Pilotiškės), Skriaudžių buities, Veiverių krašto istorijos atminties muziejai, kitos lankytinos vietos.

Istorija

Prienų rajono savivaldybės pirmtakas Prienų rajonas sudarytas 1950 iš panaikintos Prienų apskrities 47, panaikintos Marijampolės apskrities 3 apylinkių. Rajono plotas buvo 652 km². 1974 buvo 2 rajono pavaldumo miestai (Jieznas, Prienai). 1950–53 priklausė Kauno sričiai. 1954 ir 1959 buvo 13, 1963 ir 1972 – 14 apylinkių. 1962 prie Prienų rajono prijungtas Jiezno rajonas ir 4 panaikinto Kazlų Rūdos rajono apylinkės; 3 Prienų rajono apylinkės prijungtos prie Kaišiadorių, 1 – prie Kapsuko (dabar Marijampolė), 4 – Alytaus, 2 – prie Trakų rajono. 1995 vietoj Prienų rajono įkurta Prienų rajono savivaldybė.

Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia

Daukšiagirės dvaras

Prienų rajono savivaldybės žemėlapis

-Prienų rajonas