projèkcinė mètrika, atkarpų ir kampų matavimo metodas projekcinės geometrijos priemonėmis. Pasirenkama absoliutu vadinama figūra ir iš projekcinių atvaizdžių grupės išskiriami atvaizdžiai, sudarantys pogrupį, kurie nekeičia absoliuto. Atkarpos ilgiu (kampo didumu) laikomas 2 taškų (2 tiesių) skaitinis invariantas gauto pogrupio atžvilgiu. Renkantis vis kitokį absoliutą gaunamos skirtingos geometrijos. Kai absoliutas yra nulinė antrosios eilės kreivė (jos lygtis Descartes’o koordinatėse x2 + y2 + 1 = 0), gaunama plokštumos Riemanno neeuklidinė geometrija. Kai absoliutas yra ovalinė antrosios eilės kreivė (jos lygtis Descartes’o koordinatėse x2 + y2 – 1 = 0), gaunama plokštumos Lobačevskio neeuklidinė geometrija. Kai absoliutas yra be galo nutolusi tiesė su dviem jos jungtiniais menamaisiais taškais, gaunama parabolinė geometrija, ekvivalenti Euklido geometrijai.
1751