Prūsijos karališkoji mokslų akademija

Prsijos karãliškoji mókslų akadèmija (Königlich‑Preussische Akademie der Wissenschaften), viena seniausių Vokietijoje mokslo įstaigų, veikusi 1700–1992. Įsteigta 1700 Berlyne kaip Brandenburgo kurfiursto mokslų draugija (Kurfürstlich Brandenburgische Sozietät der Wissenschaften). Vienas steigėjų ir pirmasis prezidentas buvo vokiečių matematikas G. W. Leibnizas. 1701 Brandenburgo kurfiurstui Frydrichui III tapus pirmuoju Prūsijos karaliumi Frydrichu I draugija pavadinta Prūsijos karališkąja mokslų draugija (Königlich Preussische Sozietät der Wissenschaften), 1744 – Prūsijos karališkąja mokslų akademija. Iš pradžių veikė 2 gamtos mokslų ir matematikos ir 2 humanitarinių mokslų skyriai, 1830 dar įsteigti Fizikos ir matematikos bei Filosofijos ir istorijos skyriai. 1815 įsteigti Graikų ir romėnų archeologijos ir Orientalistikos komitetai. Akademijai priklausė observatorija (įkurta 1709), Anatomijos teatras (įkurtas 1717), Botanikos sodas (įkurtas 1718), Medicinos ir chirurgijos kolegija (Collegium medico‑chirurgicum, įkurta 1723), laboratorija (įkurta 1753). Vėliau šie padaliniai perduoti Berlyno Humboldtų universitetui. Prūsijos karališkąją mokslų akademiją finansavo valstybė. Trečiojo reicho metais (1933–1945) buvo propaguojama nacių politika ir ideologija.

Po Antrojo pasaulinio karo sovietinė karinė administracija Vokietijoje 1946 Prūsijos karališkąją mokslų akademiją pavadino Vokiečių mokslų akademija (Deutsche Akademie der Wissenschaften), 1972 – Vokietijos Demokratinės Respublikos mokslų akademija (Akademie der Wissenschaften der DDR). Susivienijus Vokietijai vietoj šios akademijos 1992 įkurta Berlyno‑Brandenburgo mokslų akademija (Berlin‑Brandenburgische Akademie der Wissenschaften) ir 1993 Leibnizo draugija.

Prūsijos karališkosios mokslų akademijos nariai buvo D. Diderot, A. Einsteinas (Nobelio premijos laureatas), L. Euleris, M. Faraday, F. G. Frobenius, J. Grimmas, W. Grimmas, O. Hahnas, H. L. F. von Helmholtzas, A. von Humboldtas, I. Kantas, M. von Laue, M. Planckas (Nobelio premijos laureatas), F. D. E. Schleiermacheris, G. F. von Schmolleris, K. Sethe, R. Virchowas.

Vokiečių mokslų akademija; Vokietijos Demokratinės Respublikos mokslų akademija; Berlyno‑Brandenburgo mokslų akademija