karinis radaras
laivų navigacijos radaras
radãras (angl. radar < ra(dio) d(etecting) a(nd) r(anging) – radimas ir atstumo nustatymas radijo priemonėmis), radiolokãtorius (radio… + lot. locus – vieta), įrenginys, elektromagnetinėmis (radijo) bangomis aptinkantis ore ir ant žemės esančius objektus ir nustatantis jų padėtį ir judėjimo greitį erdvėje. Skiriamas aktyvusis, impulsinis ir pasyvusis radaras. Aktyvusis dažniausiai susideda iš bangas spinduliuojančio siųstuvo, siunčiamosios ir priimamosios antenų, imtuvų, signalų apdorojimo ir indikacijos blokų. Objekto koordinatės nustatomos išmatavus nuotolį iki radaro ir kampą į objektą. Radaras siunčia signalą, kuris pasiekęs objektą nuo jo atsispindi. Žinant sklidimo trukmę ir nustačius signalo vėlavimo trukmę apskaičiuojamas nuotolis iki objekto. Nuotolį t. p. galima išmatuoti pagal signalo amplitudę, dažnį, fazę.
Daugiausia naudojami impulsiniai radarai – nuotolis nustatomas pagal išsiųsto impulso atspindžio nuo objekto vėlinimo trukmę. Kadangi atspindys gali būti nepatikimas, gavęs radaro signalą objektas išsiunčia atsaką. Kampas į objektą nustatomas keičiant antenos kryptį pagal atspindėto signalo didžiausią amplitudę, judėjimo greitis – pagal atspindėto signalo dažnio pokytį, atsirandantį dėl Dopplerio reiškinio. Radaro darbinis dažnis nuo kelių megahercų iki kelių šimtų gigahercų.
Nuo jo dydžio priklauso radaro skiriamoji geba ir veikimo tolis, pvz., kelių megahercų dažniu veikiantis radaras objektus gali aptikti kitoje Žemės rutulio pusėje. Aptikimo patikimumą ir matavimo tikslumą lemia priimto signalo ir triukšmo santykis imtuvo įėjime. Tikslumas ir skiriamoji geba labai priklauso nuo užimamo bangų spektro: juo spektras platesnis, tuo geresnė skiriamoji geba. Pasyviuoju radaru objektai aptinkami priimant (jis signalų nesiunčia) paties objekto skleidžiamus signalus arba nuo jo atsispindinčius kitų šaltinių, pvz., radijo stočių, signalus. Radarai naudojami orlaivių ir laivų valdymo ir navigacijos sistemose, karyboje, policijoje, meteorologijoje, archeologijoje, vandenyno parametrams matuoti. Labai plataus dažnio diapazono (nuo kelių megahercų iki kelių dešimčių gigahercų) radaras naudojamas požeminiams objektams aptikti (veikia po žeme, gaunamas labai geros kokybės vaizdas).
greičio matavimo radaras
Pirmasis radaras buvo 1904 Didžiojoje Britanijoje sukurtas telemobiloskopas.
475