Rãdžašekhara (Rājaśekhara), 10 a., Indijos poetas, dramaturgas. Rašė sanskritu ir šauraseni prakritu. Karaliaus Mahendrapalos iš Gurdžara Pratiharų dinastijos rūmų poetas. Sanskritu sukūrė Ramajaną jaunimui ir Mahabharatą jaunimui (šios išliko tik 2 pirmieji veiksmai), kurių stilius ir turinys nesiskiria nuo kitų panašių dramų, parašytų epų siužetais. Prakritu parašytų pjesių Karpūramandžari ir Persmeigta statula (Rãdžašekhara teigė, kad jos sukurtos žmonos pramogai) siužetas originalus, jose atskleidžiama, kad senovės Indijos moterys, bent karalienės, nebuvo užguitos ir galėdavo padaryti sutuoktiniams ir naujoms kandidatėms į žmonas didelių nemalonumų. Dramose atsispindi sanskrito teatro evoliucija: spektakliuose pradėta naudoti akrobatika ir šokiai; būdinga meistriškas stilius, sudėtinga kalba, retorika. Parašė poetikos traktatą Apmąstymai apie poeziją, kuriame suformulavo reikalavimus poetams, apibūdino Indijos įvairių karalysčių estetinį skonį, teigė, kad įtaigi meninė tiesa vertingesnė už istorinę.
1069