Raf, tikr. Hakop Melik‑Hakopian 1835Pajadžuk (Iranas) 1888 05 06Tbilisis, armėnų rašytojas. Vienas armėnų istorinio romano pradininkų. Baigęs Tbilisio gimnaziją dirbo mokytoju. Pasaulėžiūrai daug įtakos turėjo armėnų švietėjai M. Nalbandianas (1829–66), S. Nazarianas, literatūros žurnalas Hiusisaphail, utopinio socialisto C.‑H. de Saint‑Simono idėjos. Ankstyvuosiuose kūriniuose (romanas Salbi, parašytas 1867, išleistas 1911, apysaka Haremas, parašyta 1869, išleista 1874, apsakymuose ir eilėraščiuose) skelbė švietėjiškas idėjas – socialinę lygybę, asmenybės laisvę, tautų broliją, smerkė nacionalinę ir socialinę priespaudą, feodalinės visuomenės atsilikimą. Romanuose Zachrumaras (parašytas 1871, išleistas 1895), Auksinis gaidys (1879, lietuvių kalba 1961) atskleidė pirklių ir kitų verteivų egoizmą ir dorovinį išsigimimą. Romanuose Džalaledinas (1878), Padūkėlis (1880), Kibirkštys (2 t. 1883–87) vaizdavo turkų despotizmą, skatino armėnų tautos išsivadavimo judėjimą. Istoriniuose romanuose David‑bekas (1882), Samvelas (1886) sukūrė romantinių armėnų tautos praeities laisvės kovotojų paveikslų. Dar parašė kelionių užrašų, publicistinių straipsnių, istorijos tyrinėjimų, literatūros kritikos straipsnių, juose kėlė menas menui teorijos trūkumus, skelbė, kad kūryba turi padėti pertvarkyti pasaulį ir patį žmogų.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką