Ragnar Frisch

Frisch Ragnar (Ragnaras Fršas), tikrieji vardai Ragnar Anton Kittil 1895 03 03Oslas 1973 01 31Oslas, norvegų ekonomistas.

Biografija

Garsioje juvelyrinių dirbinių įmonėje David Andersen (Oslas) įgijo juvelyro specialybę (1920 gavo aukso darbų meistro patentą). 1919 Oslo universitete baigė ekonomiką. Vėliau studijavo Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1924–1965 dėstė Oslo universitete, nuo 1931 ir šio universiteto Socialinės ekonomikos ir statistikos instituto direktorius; profesorius (1931). Per nacių okupaciją kalėjo (kaip nacizmo priešininkas ir žydas). Po Antrojo pasaulinio karo dirbo Norvegijos, Indijos, Egipto vyriausybių ekonomikos patarėju. Tarptautinės ekonometrijos draugijos vienas kūrėjų (1930), 1933–1955 jos žurnalo Econometrica redaktorius.

Ragnar Frisch

Mokslinė veikla

Oslo universitete įkūrė ekonomikos mokyklą (žymiausi mokiniai – T. M. Haavelmo, Leifas Johansenas).

Išplėtojo paklausos teoriją (paprastomis, aiškiomis ir lengvai eksperimentais patikrinamomis aksiomomis apibūdino vartotojų, siekiančių maksimizuoti gaunamą naudą, elgseną), gamybos teoriją (gamybos funkcijas nagrinėjo naudodamasis izokvantomis bei sąnaudų, garantuojančių vienodą gamybos apimties didėjimą, deriniais). Pasiūlė terminus: ekonometrija, mikroekonomika, makroekonomika. Sukūrė ekonominių hipotezių statistinio patikrinimo metodų, pateikė nacionalinių sąskaitų sistemos (naudojamos daugelio šalių finansuose ir statistikoje) sudarymo principus. Nagrinėjo ekonominius ciklus, ekonominių procesų analizei pritaikė dinaminius modelius.

Daugiau kaip 60 metų domėjosi bitininkyste, atliko bičių genetinių tyrimų.

Knygos

Svarbiausi veikalai: Nauji ribinio naudingumo matavimo metodai (New Methods of Measuring Marginal Utility 1932), Apyvartos planavimas (Circulation Planning 1935), Apie pusiausvyros ir nepusiausvyros sampratą (On the Notion of Equilibrium and Disequilibrium 1936), Planavimas Indijai: Rinktiniai metodologiniai tyrimai (Planning for India: Selected Explorations in Methodology 1960), Gamybos teorija (Theory of Production 1965), Ekonominio planavimo studijos (Economic Planning Studies, išleista 1976).

Apdovanojimai

Nobelio ekonomikos premija (1969, pirmoji ekonomikos srities; su J. Tinbergenu).