Raguvà, miestelis Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, 29 km į pietryčius nuo Panevėžio; seniūnijos, parapijos centras. 400 gyventojų (2021). Per miestelį eina Ukmergės–Panevėžio plentas. Per Raguvą teka Nevėžis. Į šiaurės vakarus nuo miestelio yra Raguvos, į pietvakarius – Alančių miškas. Medinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1887), Dievo Motinos Gimimo cerkvė (1875). Baldų (bendrovės Raguvos baldai ir Ko, Vėjų miškai), gėrimų (Aukštaitijos bravorai) gamyba, medienos apdirbimas (Eksmeda). Paštas, ambulatorija, gimnazija (1919–47 progimnazija, 1949–2009 vidurinė mokykla), kultūros centras, biblioteka (1946). Šv. Florijono skulptūra (1897, sukurta tautodailininkų). Prie Raguvos, kalvoje, yra 10–14 a. suardytas kapinynas. Rasta plačiaašmenių kirvių, ietigalių, peilių, buities apyvokos reikmenų, žalvarinių papuošalų; radiniai Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune.

Raguvos herbas

Istorija

1501 paminėtas Raguvos dvaras ir nedidelis valsčius. 1610 viename Nevėžio krante buvo dvaras, kitame – miestelis (kitų istorikų nuomone, miestelis minimas nuo 1586), tais metais paminėta medinė bažnyčia. 17 a. Raguvą valdė Oginskiai. 1740 Raguvai buvo suteikta teisė rengti turgų ir prekymečius (kitų nuomone, turgaus teisė suteikta 1738). Nuo 1777 minima parapinė mokykla. 1784 miestelyje buvo 155 žydai ir 45 sentikiai, žydams leista laikyti maldos namus. Po 1830–1831 sukilimo dvaras ir miestelis konfiskuoti. 1861–1950 Raguva – valsčiaus centras. 1861 07 įvyko religinė politinė manifestacija, reikalauta Abiejų Tautų Respublikos atkūrimo. Per 1863–1864 sukilimą Raguvos apylinkėse 1863 04 Z. Sierakausko rinktinė laimėjo mūšį su Rusijos imperijos kariuomene. Po sukilimo buvusiame dvare įkurdinta rusų kolonistų, 1873 jiems suprojektuota cerkvė. Lietuvių spaudos draudimo metais apylinkėse veikė knygnešiai.

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1887) Raguvoje

20 a. 3–4 dešimtmetyje veikė Pavasario draugijos, 1922–24 Lietuvos baltgudžių, Žemdirbių, Ūkininkų sąjungos, Gimnastikos ir sporto federacijos skyriai, Jaunosios Lietuvos organizacijos skyrius (nuo 1929), šaulių būrys. 1925–40 veikė pieno bendrovė.

1941 vasarą nacių okupacinės valdžios įsakymu prie Panevėžio nužudyti beveik visi Raguvos žydai. 1945 06 miestelį puolė Lietuvos partizanai. Apylinkėse veikė A. Aliuko (slapyvardis Kuprys), J. Baltušniko (Vienuolis) ir A. Vaičekonio (Šermukšnis) Lietuvos partizanų būriai. 1940–52 sovietų valdžia iš Raguvos ištrėmė 17 gyventojų. Sovietų okupacijos metais Raguva buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. 2001 patvirtintas Raguvos herbas.

1833 buvo 299, 1866 – 545, 1897 – 1762, 1923 – 1015, 1959 – 705, 1970 – 591, 1979 – 847, 1989 – 626, 2001 – 610, 2011 – 533 gyventojai.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką