Ramýgala, miestas Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Panevėžio; seniūnijos ir parapijos centras. 1367 gyventojai (2020). Ramygala įsikūrusi kalvoje, Upytės (Nevėžio intakas) kairiajame krante. Pro miestą eina Via Baltica automobilių magistralė. Žemės ūkio bendrovė Aukštadvaris (augalininkystė, gyvulininkystė), baldų, kuro briketų (bendrovė Baldlitas) gamyba, medienos apdirbimas (Vytėja). Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Paštas, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, senelių namai, vaistinė, gimnazija (joje 1930 įkurtas istorijos muziejus), muzikos mokykla, lopšelis‑darželis, kultūros namai, biblioteka. Galerija Voras. Ramygaloje gimė M. Vrubliauskas, S. Mykolaitis.
Ramygalos herbas
Architektūra
Planas spindulinis, išsirutuliojęs iš linijinio, savaimingos raidos (dabartinę formą įgijo 20 a. pirmoje pusėje). Keturių pagrindinių gatvių sankryžoje yra netaisyklingo ovalo pavidalo aikštė (susidarė iš gatvės atkarpos paplatėjimo). Senojoje dalyje vyrauja 20 a. pirmos pusės 1–2 aukštų pastatai.
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Ramygaloje (1902–14, architektas K. E. Strandmannas)
Neogotikinė vienbokštė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (1902–14, architektas K. E. Strandmannas), joje yra vertinga monstrancija (18–19 amžius). Šventoriuje – kryžius su skulptūromis (1947). Dviaukštis koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu ir skulptūromis (19 a. pabaiga–20 a. pradžia).
2271
Istorija
Pirmą kartą paminėta 13 amžiuje. 1370 ją nusiaubė Vokiečių ordino kariuomenė. Tarp 1431–1500 pastatyta bažnyčia. 1503 paminėtas Ramygalos miestelis, 1525 – valsčius, 1540 – dvaras.
16 a. pradžioje Ramygaloje buvo parduotuvių, veikė kalėjimas. 1580 Ramygala gavo 3 prekymečių privilegiją. 1616, 1702, 1846, 1883, 1901 ar 1902 degė. 1640 buvo 41, 1697 – 63, 1753 – 36, 1790 – 72 dūmai. Iki 1648 gyvenvietė atiteko Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčiai, 19 a. pradžioje priklausė Vilniaus universitetui. 1781 pradėjo veikti parapinė mokykla. 19 a. antroje pusėje–1950 Ramygala buvo valsčiaus centras. 1888 atidaryta vaistinė, 1895 – paštas.
20 a. pradžioje klebonas J. Genys įsteigė slaptą biblioteką ir draugiją parapijiečiams šviesti, rengė slaptus lietuviškus vaidinimus. Veikė Saulės draugijos, 1909 įsteigti Blaivybės draugijos skyriai. 20 a. 3–4 dešimtmetyje miestelyje buvo keliolika parduotuvių, veikė kooperatyvas, pieninė, paštas, senelių prieglauda, smulkaus kredito draugija, 2 motoriniai malūnai. 1923 atidengtas Savanorių paminklas (1956 nugriautas, 1990 jo vietoje pastatytas naujas). 1937 atidaryta valstybinė biblioteka.
1941 antroje pusėje nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Pajuostės miške su kitais nužudyti Ramygalos žydai. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Krikštaponio rinktinės Lietuvos partizanai. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 51 Ramygalos gyventoją. Sovietų okupacijos metais Ramygala buvo apylinkės, 1950–62 – rajono centras. 1957 gavo miesto teises. Veikė vaikų muzikos ir sporto mokyklos. 2003 patvirtintas Ramygalos herbas.
1799 buvo 185, 1833 – 454, 1897 – 1329. 1923 – 1246, 1959 – 1886, 1970 – 2113, 1989 – 2018, 2001 – 1733, 2011 – 1581 gyventojas.
Ramygala