ražienójai, raženos, žemutinių stiebų likučiai, likę nupjovus varpinius ir ankštinius javus, aliejinius augalus (rapsus, rapsukus, aliejinius ridikus), vienametes ir daugiametes pašarines žoles, kitus augalus. Ražienojų aukštį lemia augalo rūšis, būklė pjūties metu, dirvos lygumas, akmenuotumas, pjovimo būdas ir kita. Ražienojai nedirbami nupjovus antsėlinius javus, į kuriuos įsėtos daugiametės žolės. Neįdirbtuose ražienojuose gali augti vienametės (vasarinės, žiemojančios, žieminės), dvimetės ir daugiametės piktžolės. Piktžolės vegetuoja, brandina sėklas, iki šalnų kaupia maisto medžiagų atsargas. Tokiuose ražienojuose gausu piktžolių sėklų (1 m2 plote iki kelių dešimčių tūkstančių), kenkėjų ir ligų sukėlėjų. Kitais metais padidėja dirvų piktžolėtumas, sumažėja jų derlingumas.
ražienojai
Ražienojai (ypač ankštinių augalų) gali būti naudojami kaip trąšos. Jie turi organinių medžiagų, azoto, kalio, kalcio, fosforo ir kitų. Ražienojų vidutinis aukštis 7–15 cm (pagulusių arba žemų javų 10 cm, stačių javų iki 15 cm, šienaujamų pievų žolių iki 6 cm, pasėtų ariamojoje žemėje iki 8 cm). Ilgesni ražienojai paliekami pjaunant antsėlinius augalus, į kuriuos įsėtos daugiametės žolės (ypač vešlūs dobilai). Šitaip mažiau pažeidžiami jų viršutiniai ūgliai, daugiau sulaikomas sniegas ir apsaugoma nuo iššalimo.
445