reflèksas (lot. reflexus – sulenkimas), daugialąsčių gyvūnų stereotipiškas (įgimtas arba išmoktas ir automatizuotas) atsakas į dirginimą. Refleksas atlieka svarbią adaptacinę funkciją: evoliucijos eigoje susiformavo nervų ir raumenų arba nervų ir liaukų struktūros tiksliai ir greitai reaguojančios į išorės ar vidaus dirginimus. Tam tikras delsimas arba netikslumas gali grėsti organizmo saugumui, pralaimėti konkurencijos atveju, nepagauti grobio ir panašiai. Reflekso anatominis pagrindas yra reflekso lankas. Refleksai skirstomi įvairiai: pagal susidarymo pobūdį – į nesąlyginius refleksus ir sąlyginius refleksus, pagal receptorius, kurių jaudinimas sukelia refleksus, – į eksterorecepcinius (odos, regimuosius, girdimuosius, uodimo), interorecepcinius (vidaus organų) ir propriorecepcinius (sausgyslių, sąnarių), pagal efektorius (vykdančiuosius organus) – į raumenų (pvz., susitraukimo, ištiesimo), vegetacinius (pvz., virškinamojo trakto), širdies ir kraujagyslių, sekrecijos, pagal adaptacinę funkciją – į gynybos, mitybos, lytinius ir kitus, pagal reflekso lanko sudėtingumą – į monosinapsinius (tiesioginis jutiminio ir motorinio neurono kontaktas) ir polisinapsinius (dėl tarpinių neuronų vyksta du ir daugiau jutiminio ir motorinio neurono kontaktų), pagal poveikio pobūdį – į jaudinimo ir slopinimo (pvz., pulso padažnėjimas jaudinant simpatinius neuronus ir sulėtėjimas dirginant parasimpatinius neuronus), pagal nervinių struktūrų, dalyvaujančių reflekse, vietą – į nugaros (pvz., kelio refleksas) ir galvos smegenų (smulkiau dar skirstomi pagal galvos smegenų dalį, kurioje yra reflekso lankas, – pailgųjų, vidurinių, tarpinių smegenų, smegenėlių refleksai). Neurologijoje išskiriami patologiniai refleksai (pvz., Babinskio refleksas – pėdos sulenkimo refleksas, esant pažeistai piramidinei motorinei sistemai).
Refleksą pirmasis aprašė R. Descartes’as (Prancūzija), terminą sukūrė J. Procházka (1749–1820, Čekija). Refleksų veikimo principus ir mechanizmus tyrinėjo Ch. Sherringtonas (D. Britanija), I. Sečenovas ir I. Pavlovas (abu Rusija).
1868