rezduumas (lot. residuum – liekana, likutis), kompleksinio kintamojo funkcijų teorijos sąvoka. Analizinės funkcijos f reziduumas izoliuotame ypatingame kompleksinės plokštumos taške a yra toks vienintelis kompleksinis skaičius c, kad kompleksinio kintamojo z funkcija f(z) – c/(z – a) išreiškiama integralu (2πi)–1γf(z) dz; čia γ – pakankamai mažas apskritimas su centru a. Reziduumas dažniausiai naudojamas skaičiuojant analizinės funkcijos f integralą uždaru kontūru, kurio viduje yra tos funkcijos izoliuotų ypatingų taškų.

1751

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką