ritmenbliùzas (angl. rhythm and blues), 20 a. antros pusės populiariosios muzikos stilius, žanras; šio žanro kūrinys (bliuzo atmaina). Tempas greitas, ritmas sinkopinis. Grindžiamas bliuzo derme ir specifine harmonija.
Susiklostymas
Chuck Berry (1964)
Susiklostė apie 1949 iš bliuzo, religinių giesmių (spiričiuelio, gospel), darbo dainų (work song) ir džiazo elementų. Vienas ritmenbliuzo pradininkų – L. T. Jordanas. Iš pradžių tai buvo tik juodaodžių muzika. Autentiškas bliuzo melodijas imta ekspresyviai dainuoti pagal dinamišką ir sinkopinę (sinkopė) džiazo metroritminę pulsaciją (beat, draivą, svingą). Daugiausia įtakos turėjo aktyvi boogie‑woogie ritmo pulsacija, žemame fortepijono registre pasikartojančios boso (kairės rankos) figūros. Susiklostė tipiška ritmenbliuzo ansamblio sudėtis: elektrinė gitara, kontrabosas (arba bosinė gitara), perkusiniai, saksofonas ir fortepijonas. Ritmenbliuzas pamažu tapo komerciniu populiariosios muzikos žanru, kuris turėjo įtakos soul muzikos stilistikai. Ritmenbliuzą pradėjo atlikti ir baltaodžiai.
Raida
20 a. viduryje iš ritmenbliuzo susiklostė rokenrolas. Ritmenbliuzas tapo atskira stilistine srove. Ritmenbliuzo ansamblio sudėtis buvo panaši į džiazo orkestro sudėtį. 1960–65 suklestėję tokie ansambliai pakeitė didelius džiazo orkestrus.
Žymesni atlikėjai
Ritmenbliuzą išpopuliarino J. Lee Hookeris, M. Watersas, J. Witherspoonas, H. Wolfas, L. Walteris, E. Presley, B. Haley, Ch. Berry. Nuo 1960 ritmenbliuzą grojo jaunimo popgrupės. Autentiško bliuzo melodikos ir harmonijos elementais pagrįstas ritmenbliuzo kompozicijas kūrė ansambliai The Kings, The Rolling Stones, The Animals, Georgie Fame and the Blue Flames.
1915