rozmarinas

rozmarnas (Rosmarinus), notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalų gentis. 3 rūšys. Rozmarinas paplitęs Afrikoje, Pietų Europoje, Azijos pietvakariuose.

Neaukštas, dažniausia iki 2 m aukščio visžalis krūmas. Lapai linijiški, 2–4 cm ilgio ir 4–5 mm pločio, žemyn užsilenkusiais kraštais. Žiedai susitelkę į ūglių viršūnes. Taurelė varpelio pavidalo, dvilūpė. Vainikėlis melsvai violetinis, melsvas, kartais baltas, dvilūpis. Apatinė lūpa triskiautė. Vaisius – kiaušiniškas arba rutuliškas riešutėlis. Auga uolėtuose kalnų šlaituose, neutraliame arba šarmingame dirvožemyje. Švieži ir džiovinti kvapiojo rozmarino (Rosmarinus officinalis) lapai plačiai vartojami prieskoniai, ypač Viduržemio jūros regiono šalyse, naudojami arbatžolių mišiniams gaminti. Žiedai išskiria daug nektaro. Iš lapų ir žiedų gaunamas rozmarinų eterinis aliejus naudojamas maisto, parfumerijos, kosmetikos pramonėje, medicinoje, kvapų terapijoje. Lapai ir žiedai naudojami liaudies medicinoje virškinimo organų, kvėpavimo takų, nervų ligoms gydyti.

kvapusis rozmarinas

Šilto klimato kraštuose auginamas kaip dekoratyvinis augalas, išvesta kelios dešimtys veislių. Lietuvoje kvapusis rozmarinas auginamas retai, dažniausia kaip kambarinis arba vienametis prieskoninis augalas.

849