Rūdak, Abū Abdallah Jafar Rūdakī (Ab Abdalãhas Džafãras Rūdak) apie 858Pandžrūd (Pendžikento rj., Tadžikijos vakarai) apie 941Pandžrūd, persų poetas. Persų klasikinės poezijos pradininkas, pirmojo divano (neišliko) autorius.
Biografinių duomenų šaltiniai
Rūdaki biografinių duomenų pateikia daug persų autorių (pvz., 12 a. gyvenęs al‑Samani Marvazi, kuris remiasi viziriu Abulfazlu Balami, m. 940). Daug žinių yra seniausioje persų poezijos antologijoje Širdžių širdys (1220 parengė S. Aufi), Irano literatūros tyrinėtojo S. Nafisi knygoje Rūdaki biografija, gyvenamoji aplinka ir laikas (3 t. 1931–40; 3 tome paskelbta išlikusios kūrybos 421 fragmentas, arba 804 beitai). Visą Rūdaki kūrybą 1873 pirmą kartą išleido vokiečių iranistas H. Ethe. 1964 išleistame išlikusios kūrybos rinkinyje Eilės. Kasidos, fragmentai ir pavieniai beitai (Stichi. Kasydy, fragmenty i otdel′nye bejty) yra 567 fragmentai (apie 1000 beitų). Biografiniai duomenys labai prieštaringi, juos išsamiai išstudijavo tadžikų literatūrologas A. Tagirdžanovas veikale Rūdaki gyvenimas ir kūryba: tyrinėjimų istorija (Rudaki: žizn′ i tvorčestvo. Istorija izučenija 1968).
Rūdaki
Biografiniai duomenys
Išsilavinimo pagrindus Rūdaki gavo šeimoje, jaunystėje mokėsi medresėje (manoma, Samarkande). 8 metų mintinai mokėjo Koraną, tobulai išmoko arabų kalbą, puikiai išmanė arabų poeziją ir iranėnų legendas, gamtos mokslus ir filosofiją, grojo čangu (arfa), barbatu (liutnia). Eilėmis išgarsėjusį (jas dainuodavo sau akompanuodamas) Rūdaki į rūmų poetus Samarkande pakvietė Samanidų valdovas Nasras I (valdė 864–892). Po jo mirties Rūdaki keliavo, gyveno Nišabure, Balche, Serachse. Manoma, praturtėjo (pasak S. Aufi, turėjo 200 vergų ir 400 kupranugarių). Apie 905–906 Rūdaki pasikvietė Nasro I įpėdinis Bucharos emyras Ismailas Samani, apie 922 pakviestas vizirio Balami Rūdaki tapo įtakingu Nasro II (valdė 914–943) rūmų poetu. 937 praradęs savo globėjo Balami (m. 940) palankumą, buvo išvarytas iš Samanidų rūmų (galbūt ir apakintas, nors veikiausiai gimė aklas arba apako vaikystėje), mirė skurde.
Kūryba
Rūdaki naująja persų kalba arūzo metrine sistema, pagrįsta trumpų ir ilgų skiemenų kaita, sueiliavo alegorinių didaktinių pasakojimų rinkinio Kalila ir Dimna vertimą (manoma, buvę 12 000 beitų), Sindbadnamė. Kūrė panegirinę, lyrinę, didaktinę, anakreontinių motyvų poeziją; parašė daug eilėraščių apie vyną. Įvairiuose šaltiniuose Rūdaki sukurtų beitų skaičius įvairuoja nuo 100 000 iki 1 300 000. Rūdaki ir jo amžininkų kūryboje galutinai susiformavo naujoji persų literatūrinė kalba (persų kalba) ir klasikinės persų poezijos pagrindiniai žanrai (rubajatas, gazelė, kasida, mesnevis).
Tyrimai ir atminimo įamžinimas
Tadžikų literatūros tyrinėtojas S. Aini pagal senus rašytinius šaltinius 1940 nustatė Rūdaki gimtinę ir palaidojimo vietą. Archeologas M. Gerasimovas, 1956 atlikęs kasinėjimus, surado Rūdaki kapą, ištyrė palaikus ir antropologinės rekonstrukcijos būdu 1957 atkūrė poeto portretą. Ant kapo 1958 pastatytas mauzoliejus.
-Rudaki
2774