rūgštỹnė (Rumex), rūgtinių (Polygonaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 200 rūšių. Rūgštynė paplitusi visame pasaulyje, didžiausia įvairovė Šiaurės ir Pietų pusrutulių vidutiniškai šilto klimato srityse.
Daugiametė, rečiau vienametė arba dvimetė žolė su storomis, mėsingomis šaknimis, rečiau šakniastiebiais. Stiebas status, pagulęs arba gulsčias, plikas arba apaugęs trumpais plaukeliais. Pamatiniai ir apatiniai stiebo lapai su ilgu lapkočiu, viršūniniai – bekočiai arba su trumpu lapkočiu, dažniausiai lancetiški, širdiški, kiaušiniški, strėliški, kastuviški. Žiedai susitelkę į viršūninius šluotelės pavidalo žiedynus, vienalyčiai, rečiau dvilyčiai. Augalas vienanamis arba dvinamis. 6 apyžiedžio lapeliai, apatinėmis dalimis tarpusavyje suaugę, žali, gelsvi arba raudoni. Vaisius – tribriaunis riešutėlis. Valgomoji rūgštynė (Rumex acetosa), špinatinė rūgštynė (Rumex patientia), skydalapė rūgštynė (Rumex scutatus), pūslėtoji rūgštynė (Rumex vesicarius) yra maistiniai augalai, auginami dėl valgomų lapų. Gudinė rūgštynė (Rumex hydrolapathum) tvenkinių, baseinų krantuose auginama kaip dekoratyvinis augalas.
šlaitinė rūgštynė
Valgomoji rūgštynė, smulkioji rūgštynė (Rumex acetosella), alpinė rūgštynė (Rumex alpinus), vandeninė rūgštynė (Rumex aquaticus), rauktalapė rūgštynė (Rumex crispus), bukalapė rūgštynė (Rumex obtusifolius) yra vaistiniai augalai. Kai kurių rūšių rūgštynės nuodingos arkliams ir galvijams. Rauktalapė rūgštynė, bukalapė rūgštynė, tankiažiedė rūgštynė (Rumex confertus) yra pievų, rečiau dirbamų laukų piktžolės. Plėvėtosios rūgštynės (Rumex hymenosepalus), tianšaninės rūgštynės (Rumex tianschanicus) šaknyse kaupiasi daug raugų.
Lietuvoje 10 rūšių savaiminės ir 4 svetimžemės. Valgomoji rūgštynė, skėstažiedė rūgštynė, rauktalapė rūgštynė, bukalapė rūgštynė, smulkioji rūgštynė – labai dažnos, vandeninė rūgštynė, gudinė rūgštynė, šlaitinė rūgštynė (Rumex maritimus) – dažnos. Tankiažiedė rūgštynė sparčiai plintantis svetimžemis invazinis augalas.
849