Rusijos karinė invazija į Ukrainą

Rùsijos karnė invãzija į Ukraną

2014 03 18 Rusija prisijungė Ukrainai priklausantį Krymą (Krymo aneksija), 2014 04 sukėlė hibridinį Donbaso karą. Prorusiški separatistai sukūrė vadinamąsias Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikas, kurių tarptautinė bendruomenė nepripažino, karo veiksmai prieš Rusijos remiamus Rytų Ukrainos separatistus tęsėsi. Stiprėjant Ukrainos euroatlantiniams siekiams jau nuo 2021 pavasario Rusija stiprino savo karines pajėgas prie sienos su Ukraina (manoma, kad 2022 pradžioje jas sudarė apie 150 000 karių). 2022 02 21 Rusija oficialiai pripažino atsiskyrusias Donecko ir Luhansko respublikas suvereniomis valstybėmis, nepriklausomomis nuo Ukrainos. 5 val. 55 min. Maskvos laiku Rusijos prezidentas V. Putinas paskelbė, kad priėmė sprendimą pradėti Ukrainoje specialią karinę operaciją, kurios tikslas – demilitarizuoti ir denacifikuoti Ukrainą.

Vasario 24. Iškart po V. Putino kalbos 6 val. Maskvos laiku prasidėjo Rusijos karinė invazija į Ukrainą. Raketomis apšaudyti taikiniai, esantys Kyjive, Charkive ir kitose Ukrainos vietovėse, t. p. vienuolika Ukrainos oro uostų, vadaviečių ir radiolokacinių stočių, sudarančių Kyjivo priešlėktuvinės gynybos sistemą. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis paskelbė įvedantis karo padėtį visoje šalyje. Ryte Rusijos kariuomenė įžengė į Ukrainą iš šiaurės (iš Baltarusijos) bei iš rytų ir pietų (iš Krymo), visur sutikdama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pasipriešinimą. 25 km į šiaurę nuo Kyjivo esančiame Hostomelio oro uoste nuleistas 20–30 sraigtasparnių desantas užėmė kilimo takus (vakarop ukrainiečiai oro uostą atsiėmė). Pietuose Rusijos kariai įsiveržė gilyn į Ukrainos teritoriją ir pasiekė Dnieprą prie Chersono. Vėlai vakare V. Zelenskis pasirašė įsaką dėl visuotinio Ukrainos vyrų (18–60 m.) mobilizavimo.

Vasario 25. Naktį toliau apšaudyti taikiniai Kyjive. Rusijos mechanizuoti daliniai, judantys abiejose Dniepro pusėse, pasiekė šiaurinius Kyjivo priemiesčius. Rusijos kariuomenė t. p. perėmė Černobylio atominės elektrinės kontrolę (po kelių valandų elektrinės rajone pastebėtas radiacijos padidėjimas). Rytinėje Dniepro pusėje rusai pristabdė kovas dėl Černigovo, dalis pajėgų apėjo miestą, kad per Kozielecą pasiektų rytinius Kyjivo priemiesčius. Ryčiau rusai užėmė Konotopą ir supo Charkivą. Mažiausiai pakito fronto linija su separatistinėmis Donecko ir Luhansko respublikomis. Pietuose tęsėsi įnirtingos kovos, ypač Mariupolio srityje prie Azovo jūros – Rusijos kariuomenė artėjo miesto link iš rytų, o vakariau jo išlaipino desantą. Po sunkių kovų rusai persikėlė per Dnieprą ir bandė užimti Chersoną, pasiekė Melitopolį ir Mykolajivą. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba balsavo dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ir Albanijos parengtos rezoliucijos, smerkiančios Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Dauguma šalių balsavo už rezoliuciją, bet Rusijos veto sutrukdė ją priimti; Kinija, Indija ir Jungtiniai Arabų Emyratai susilaikė. Rusija pašalinta iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos.

Vasario 26. Kyjivas toliau apšaudytas (pasaulio žiniasklaida išplatino manevrinės raketos apgriauto civilinio gyvenamojo daugiaaukščio nuotraukas ir vaizdo įrašus). Kyjivo mieste paskelbta komendanto valanda. Internete paskelbtame vaizdo įraše Čečėnijos Respublikos vadovas R. Kadyrovas paskelbė, kad į Ukrainą Rusijos kariuomenei palaikyti buvo išsiųsti čečėnų kariai. Ukrainos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Ukrainos kariuomenė likvidavo elitinio čečėnų dalinio koloną, nukautas jos vadas Magomedas Tušajevas. Vokietijos kancleris O. Scholzas paskelbė, kad iš Bundesvero rezervo į Ukrainą bus pristatyta 1000 prieštankinių ginklų ir 500 Stinger raketų, karinę paramą pasiūlė Prancūzija, Belgija ir kitos valstybės. Dėl kibernetinių atakų nustojo veikti beveik 40 Rusijos interneto svetainių (tarp jų – Kremlin.ru, Rusijos bankų ir kitos).

ugniagesiai gesina apšaudytus gyvenamuosius namus Kyjive (2022 02 26)

Vasario 27. Naktį visoje Ukrainos teritorijoje rusai vykdė raketų ir oro atakas, artilerijos apšaudymus. Sugriautos degalų saugyklos Vasylkive netoli Kyjivo. Rusijos kariuomenė apsupo Kyjivą iš vakarų (puldama Korostenį), šiaurės ir rytų (apėjusi besiginančią Černigovo įgulą). Po įnirtingų kovų po vidurnakčio rusai susprogdino vamzdyną prie Charkivo, įsiveržė į miestą, bet buvo išstumti. Dalis Rusijos pajėgų aplenkė miestą ir pasiekė Poltavą. Priešinosi apsiaustas Mariupolis, gynėsi Sumų ir Mykolajivo miestai. Nepaisant pranašumo, rusai vis dar neperėmė Ukrainos oro erdvės – Ukrainos oro pajėgos ir priešlėktuvinė gynyba tebefunkcionavo. Ukrainiečių duomenimis, Rusija iki 02 27 prarado 150 tankų, 706 šarvuočius, 27 lėktuvus, 26 sraigtasparnius ir apie 4300 žmonių. Per praėjusią parą į teritorinės gynybos dalinius užsiregistravo 37 000 savanorių. Daugelyje regionų, ypač apsuptuose miestuose, kilo problemų dėl maisto ir kuro. Popiet Rusija pirmą kartą į Ukrainą paleido raketas Iskander, kurios smogė prie Žitomyro. Prezidentas V. Zelenskis paskelbė apie Tarptautinio teritorinės gynybos legiono sukūrimą, į jį gali stoti užsienio savanoriai.

Vasario 28. Aplink Kyjivą vyko kovos, miestas vis dar neapsuptas (privažiavimas iš pietų ir rytų). Pietuose Rusijos pajėgos pasiekė Berdianską, Vasylivką; Chersono ir Mykolajivo srityse toliau nepažengė. Černigovas, Sumai, Mariupolis apsiausti. Vyko mūšiai dėl Charkivo, kurį rusai apšaudė raketomis Grad – raketos krito ir gyvenamuosiuose rajonuose, žuvo daug civilių. Pranešta apie raketą Iskander, pataikiusią į vieną Kyjivo rajonų. Padėtis Donbaso regione buvo permaininga.

prezidentas V. Zelenskis kreipiasi į visuomenę ir žiniasklaidą (2022 02)

Baltarusijoje, pasienyje, prasidėjo Ukrainos ir Rusijos derybos – be išankstinių sąlygų. Ukrainos delegacijai vadovavo partijos Liaudies tarnas pirmininkas Davidas Arachamija, Rusijos – buvęs kultūros ministras Vladimiras Medinskis. Derybos truko apie 5 val. ir buvo nerezultatyvios. Sutarta dėl vėlesnių susitikimų. Prezidentas V. Zelenskis pasirašė oficialią paraišką dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje. Bendrame atvirame laiške pateiktam pasiūlymui pritarė Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Slovėnijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Bulgarijos prezidentai, ragindami nedelsiant imtis skubių veiksmų, kad Ukrainai būtų suteiktas Europos Sąjungos kandidatės statusas ir pradėtas derybų procesas. Bėgdami nuo karo iki 02 28 Ukrainos sieną su Lenkija kirto 281 000 žm. (daugiausia moterų ir vaikų), Vengrijoje buvo 84 500, Moldavijoje – 36 000, Rumunijoje – 32 500, Slovakijoje – 30 000 pabėgėlių.

Kovo 1. Pasak Sumų srities gubernatoriaus, Rusijos pajėgoms apšaudžius karinę bazę Ochtyrkoje žuvo daugiau nei 70 Ukrainos karių. Apšaudžius Charkivą (t. p. ir Laisvės aikštę, viena didžiausių miesto aikščių pasaulyje) 10 civilių žuvo, 35 sužeisti. Pietuose Rusijos pajėgos blokavo Chersoną ir Azovo jūros pakrantę. Kyjivo link pajudėjo apie 60 km ilgio Rusijos konvojus. Ukrainos Aukščiausioji Rada informavo, kad Baltarusijos kariuomenė prisidėjo prie Rusijos invazijos ir įžengė į Černigovo sritį (į regioną įvažiavo 33 karinių transporto priemonių kolona). Keliomis valandomis anksčiau Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka buvo pareiškęs, kad Baltarusija į karą neįsitrauks, o Rusijos kariuomenė nepuls Ukrainos iš Baltarusijos teritorijos. Apšaudant Kyjivo televizijos ir radijo bokštų transliavimo infrastruktūrą žuvo mažiausiai penki žmonės, apgadintas netoliese esantis Babin Jaro memorialas – pagrindinė Holokausto memorialinė vieta Ukrainoje. Rusijos pajėgos užėmė Berdianską ir Melitopolį.

Kovo 2. Ukrainos pajėgos užėmė Horlivkos miestą, kurį nuo 2014 kontroliavo separatistų Donecko Liaudies Respublika. Chersone kova persikėlė į patį miestą. Bombarduojant Charkivą užsidegė Charkivo universiteto pastatas. Iki 60 km siekiantis Rusijos karinis konvojus strigo, manoma, dėl logistinių kliūčių – kuro, maisto tiekimo sutrikimų. Rusija pirmą kartą oficialiai paskelbė, kad per vadinamąją specialiąją karinę operaciją žuvo 498 Rusijos kariai (ukrainiečių žiniomis – 6–7 tūkst.), o Ukraina esą praradusi 2870 karių. Jungtinėse Tautose 141 valstybė pasmerkė Rusijos agresiją, penkios (Rusija, Šiaurės Korėja, Eritrėja, Baltarusija, Sirija) balsavo prieš, susilaikė 35 (tarp jų Kinija ir Indija).

degantis Charkivo universiteto pastatas (2022 03 02)

Kovo 3. Ukraina toliau gynėsi, Rusija bombardavo vis intensyviau (paleista apie 480 raketų), daugėjo civilių aukų. Rusijos pajėgos užėmė Chersoną (pirmas didelis miestas, užimtas nuo įsiveržimo pradžios), Charkive priartėjo prie miesto centro. Mariupolį vis dar kontroliavo Ukrainos pajėgos. Rusijos pajėgos bandė užimti Enerhodarą, kuriame yra Zaporožės atominė elektrinė – didžiausia atominė elektrinė Europoje. Pranešta, kad nukautas generolas majoras Andrejus Suchoveckis – pirmasis tokio rango Rusijos kariškis. Vakare Baltarusijoje, Belovežo girios rajone, prasidėjo antrasis Rusijos ir Ukrainos derybų etapas; sutarta dėl humanitarinių koridorių iš Mariupolio ir Chersono. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro duomenimis, iki 03 03 Ukrainą paliko apie 1 mln. pabėgėlių (548 000 išvyko į Lenkiją, 133 000 – Vengriją, 98 000 – Moldaviją, 79 000 – Slovakiją, 51 000 – Rumuniją, 48 000 – Rusiją, 88 000 – kitas šalis). Rusijos Valstybės Dūma skubos tvarka priėmė sprendimą griežtinti bausmes už melagingos ir diskredituojančios informacijos apie Rusijos kariuomenę platinimą; už tai grės iki 15 m. kalėjimo.

Kovo 4. Vykstant kovoms apšaudytoje Zaporožės atominės elektrinėje Enerhodare kilo gaisras (užgesintas Ukrainos pagalbos tarnybos). Elektrinės teritoriją užėmė Rusijos pajėgos. Žitomyro centre po Rusijos antskrydžio sugriauta mokykla. Rusijos konvojus stovėjo 24 km šiauriau Kyjivo. Mariupolis buvo apsiaustas, bet kontroliuojamas Ukrainos pajėgų. NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas atmetė raginimus sukurti neskraidymo erdvę virš Ukrainos – tai esą sukeltų tiesioginį Rusijos ir NATO konfliktą. Rusijoje oficialiai paskelbta apie Facebook blokavimą.

Kovo 5. Pietuose Rusija pamažu artėjo Mykolajivo ir Odesos link. Kelių valandų paliaubos aplink Mariupolį ir Volnovachą, sudarant sąlygas civiliams atsitraukti, nutrūko; Ukraina kaltino Rusijos pajėgas paliaubų nesilaikius. Manoma, kad Rusija perėjo prie taktikos apsiausti ir apšaudyti miestus priverčiant juos pasiduoti. Užimtuose miestuose Rusijos karius pasitiko gyventojai su Ukrainos vėliavomis. Chersone įvyko didelis protesto mitingas. Pranešta, kad naujas Rusijos ir Ukrainos derybų etapas turėtų įvykti pirmadienį, kovo 7 dieną. Izraelio premjeras N. Bennettas netikėtai atvyko į Maskvą ir susitiko su V. Putinu (Izraelis laikomas galimu derybų tarpininku). Paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame V. Putinas bendravo su Rusijos lakūnėmis ir stiuardesėmis, kalbėjo apie operaciją Ukrainoje ir tvirtino, kad beveik visi Ukrainos kariniai objektai jau sunaikinti,

Kyjivo teritorinės gynybos nariai gamina Molotovo kokteilius (2022 03)

Kovo 6. Ukraina laikėsi, tačiau apšaudymai intensyvėjo, nusinešdami vis daugiau civilių gyvybių. Prezidentas V. Zelenskis pranešė, kad Rusijos pajėgos sunaikino Vinycios oro uostą prie Kyjivo (paleistos 8 raketos). Pradėta ruoštis galimam Odesos ir Pietų Ukrainos atominės elektrinės (Mykolajivo srityje) puolimui. Nuo vidurdienio Mariupolyje – gyventojų evakuacija. Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, iki 03 06 ryto nukauta daugiau kaip 11 000 Rusijos karių, sunaikinti 285 tankai, 44 lėktuvai, 48 sraigtasparniai. Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios paliko daugiau kaip 1,5 mln. žmonių. Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius A. Blinkenas pareiškė, kad NATO narės gali siųsti naikintuvus į Ukrainą, Rusija pagrasino šalims, kurios, padėdamos Ukrainai, leis naudoti savo oro bazes. Visa ir Mastercard pranešė stabdanti operacijas Rusijoje. Į Lietuvą atvykęs Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius A. Blinkenas informavo, kad į Lietuvą bus atsiųsta papildomi 400 Jungtinių Amerikos Valstijų karių.

Kovo 7. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį buvo toliau bombarduojamas Charkivas, apšaudomos Kyjivo apylinkės, Černigovas šiaurėje, Mykolajivas pietuose. Jau ne pirmą dieną Rusijos pajėgų apsiaustame Mariupolyje nebuvo vandens, elektros, šildymo, trūko maisto. Ukrainos pajėgos išstūmė rusus iš Mykolajivo oro uosto. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas iškėlė sąlygas, su kuriomis sutikus Rusija būtų pasirengusi nutraukti karinius veiksmus; pareikalauta, kad Ukraina nutrauktų karo veiksmus, pakeistų savo šalies konstituciją taip, kad būtų garantuotas jos neutralumas, Krymą pripažintų Rusijos teritorija, o separatistines Donecko ir Luhansko respublikas – nepriklausomomis. Ukraina atmetė Maskvos pasiūlymą atverti humanitarinius koridorius civiliams evakuoti šį pasiūlymą pavadinusi absurdišku ir cinišku – visi humanitariniai koridoriai vedė į Rusijos arba Baltarusijos miestus. Popiet Baltarusijoje, Belovežo girioje, vykęs trečiasis Ukrainos ir Rusijos derybų etapas baigėsi, pasak Ukrainos atstovų, nedideliais teigiamais poslinkiais gerinant humanitarinių koridorių logistiką. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro duomenimis, per 11 karo dienų iš Ukrainos į kaimynines šalis atvyko mažiausiai 1,7 mln. pabėgėlių.

Kovo 8. Ryte iš Kyjivo, Sumų, Charkivo ir Mariupolio atverti humanitariniai koridoriai realiai neveikė, nes, kaip pranešama, buvo apšaudomi Rusijos pajėgų. Prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad primygtinai nesieks savo šalies narystės NATO – šis klausimas buvo viena Rusijos nurodytų invazijos priežasčių; kompromisas dėl Krymo ir Donecko bei Luhansko pseudorespublikų įmanomas. Lenkija nusprendė visus turimus sovietinės gamybos naikintuvus MiG‑29 perkelti į karinę bazę Ramsteine (Vokietijoje) ir atiduoti juos disponuoti Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei (kad naikintuvai būtų perduoti Ukrainai; Jungtinės Amerikos Valstijos tokį Lenkijos siūlymą atmetė kaip keliantį rimtą NATO susirūpinimą). Jungtinės Amerikos Valstijos sustabdė Rusijos naftos ir dujų importą, Jungtinė Karalystė pareiškė, kad Rusijos naftos importą nutrauks laipsniškai iki metų pabaigos. Paskelbta, kad Rusiją palieka Coca Cola, veiklą stabdo McDonalds. Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvo mažiausiai 474 civiliai ir dar 861 buvo sužeistas; tikrieji skaičiai tikriausiai yra daug didesni, daugiau aukų gali būti Volnovachoje, Iziume ar Mariupolyje, kur vyko intensyvūs bombardavimai.

sunaikinta Rusijos karinė technika prie Bučos (Kyjivo sr.; 2022 03 01)

Kovo 9. Rusijos pajėgos puolimo proveržio nepasiekė, Ukrainos kariuomenė stabdė jas visomis kryptimis. Apsiausti Charkivas ir Mariupolis buvo toliau bombarduojami. Per ataką apgriauta Mariupolio vaikų ligoninė ir gimdymo namai, mieste pritrūko maisto, vaistų, buvo nutrūkęs elektros ir kitų paslaugų tiekimas (teigiama, per miesto blokadą ir apšaudymus jau žuvo daugiau kaip 1000 žmonių). Iš Sumų, dalies Kyjivo srities ir Enerhodaro pavyko evakuoti apie 40 000 moterų ir vaikų. Pranešta, kad Černobylio atominei elektrinei nutrauktas elektros tiekimas. V. Zelenskis dar kartą pareikalavo, kad Vakarų lyderiai virš Ukrainos įvestų neskraidymo zoną; jis pasirengęs ieškoti kompromisų, bet tam būtinos derybos tiesiogiai su V. Putinu. Pabėgėlių iš Ukrainos skaičius perkopė 2,2 milijono. Jungtinių Amerikos Valstijų pareigūnų teigimu, nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo iki 6000 Rusijos karių.

Kovo 10. Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų Dmytro Kulebos ir Sergejaus Lavrovo derybose Antalijoje nepasiekta reikšmingesnės pažangos. Rusija apkaltino Jungtines Amerikos Valstijas finansuojant biologinių ginklų kūrimo Ukrainoje tyrimus, kurių tikslas – esą sukurti mechanizmą, kaip slapta platinti mirtinus ligų sukėlėjus. Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį pareiškė Ukrainai, kad jokio greito būdo šiai šaliai įstoti į Bendriją nėra. Iš rytų lėtai judantis Rusijos karinis konvojus buvo apie 40 km nuo Kijevo. Iš Iziumo (Charkivo sr.) evakuota 1600 žm., iš Kyjivo ir Sumų – apie 80 000. Iš vėl apšaudomo Mariupolio žmonių išvežti nepavyko.

Kovo 11. Naktį Europos Vadovų Taryba priėmė pareiškimą, kuriuo įsipareigojo efektyviai remti Ukrainos europinės integracijos kelią, o Europos Komisijai pavedė pateikti Ukrainos prašymo tapti Europos Sąjungos nare vertinimą. Paryčiais pirmą kartą raketomis atakuoti Luckas, Dnipras, Ivano‑Frankivskas. Link Kyjivo judanti kolona išsiskaidė ir persiskirstė, manoma, planuodama pulti sostinę iš šiaurės vakarų ir rytų. Rusijos pajėgos užėmė Volnovachą (šiauriau Mariupolio). Maisto ir atsargos Mariupolyje beveik baigėsi. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba atmetė Rusijos kaltinimus dėl Ukrainos laboratorijose atliekamų tyrimų siekiant pradėti biologinį karą; Jungtinės Amerikos Valstijos pareiškė, kad tai ženklas, jog Maskva pati netrukus gali panaudoti tokius ginklus. Baltarusija leido savo geležinkeliais gabenti Rusijos raketas. Rusijos Federacijos prokuratūra įtraukė Facebook ir Instagram į ekstremistinių organizacijų sąrašą.

Kovo 12. Ryte buvo apšaudomi Kyjivas, Odesa, Sumai, Dnipras, Mykolajivas. Kyjivo pakraščiuose, ypač šiauriniuose priemiesčiuose – Bučoje, Irpinėje, Hostomelyje – tęsėsi kovos. Ukrainos duomenimis, iš 14 numatytų humanitarinių koridorių pavyko pasinaudoti devyniais. Melitopolyje pagrobtas bendradarbiauti su okupantais nesutikęs miesto meras. Pranešta, kad Rusijos užimtose Chersono teritorijose planuojama surengti fiktyvų referendumą ir paskelbti vadinamąją Chersono liaudies respubliką. Prezidentas V. Zelenskis pirmą kartą įvardijo Ukrainos nuostolius: nuo karo pradžios ji neteko daugiau kaip 1300 karių.

Kovo 13. Naktį įvykdyta Rusijos kariuomenės raketų ataka prieš karinę Javorivo bazę greta Lvivo; centras yra už 25 km nuo Ukrainos sienos su Lenkija – NATO ir Europos Sąjungos šalimi. Rusijos pajėgos šeštadienį toliau lėtai veržėsi Kijevo link ir bombardavo civilius objektus kituose Ukrainos miestuose; blokuojamame pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, pasak miesto administracijos, jau žuvo 2187 žmonės. Rusijos kariai pagrobė dar vieno okupuoto Ukrainos miesto Dniprorudnės merą. Rusijos pajėgų užimtuose Chersono ir Berdiansko miestuose vyko mitingai prieš okupantus. Jungtinės Tautos pranešė, kad pabėgėlių iš Ukrainos skaičius pasiekė beveik 2,7 milijono.

Kovo 14. Rusijos kariuomenė reikšmingiau nepasistūmėjo nei viena kryptimi, jos pagrindinės pajėgos buvo nutolusios maždaug 15 km nuo Kyjivo centro. Jau pusantros savaitės apsiaustame Mariupolyje trūko šilumos, maisto, vandens, medikamentų. Okupuotuose Melitopolyje, Chersone vėl surengta taikių gyventojų protestų. Iš karo priešakinėse linijose esančių Ukrainos miestų septyniais humanitariniais koridoriais evakuota daugiau nei 4000 civilių (iš Mariupolio sėkmingai išvyko daugiau kaip 150 lengvųjų automobilių). Įvyko dar vienas Ukrainos ir Rusijos atstovų derybų ratas. Europos Sąjunga sutarė dėl ketvirto sankcijų Rusijai paketo. Per Rusijos valstybinio kanalo tiesioginę žinių transliaciją į studiją įsiveržė mergina su plakatu, raginančiu nutraukti karą ir netikėti skleidžiama propaganda.

Kovo 15. Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia atrėmusios Rusijos atakas: jos daliniams nepavyko pralaužti gynybinių pozicijų šiauriau Kyjivo, užimti vakariau sostinės esančio Makarivo; Rytų Ukrainoje atremtas veržimasis prie Lisičansko. Černobylio atominė elektrinė vėl prijungta prie elektros tinklo. Vakare Kyjive paskelbta 35 val. truksianti komendanto valanda. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ir ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis Kyjive susitiko su Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos vyriausybių vadovais M. Morawieckiu, Petru Fiala ir Janezu Janša; jie į Ukrainą atvyko kaip Europos Vadovų Tarybos atstovai. Iš apsiausto Mariupolio, Kyjivo duomenimis, pavyko pasitraukti dar 20 000 civilių, iš apsiaustų Sumų, lydimi Raudonojo Kryžiaus, išvažiavo mažiausiai 80 autobusų. Pasak Jungtinių Tautų, nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainą paliko daugiau nei 3 mln. žmonių.

Kovo 16. Pirmą kartą apšaudytas Zaporižės miestas (geležinkelio stotis ir botanikos sodas) ir Vinycia (televizijos retransliacijos bokštas). Į Charkivą paleista apie 50 raketų. Rusijos karo laivai apšaudė keturias gyvenvietes Odesos jūros pakrantėje. Subombarduotas Mariupolio dramos teatras, kuriame slėpėsi šimtai žmonių su vaikais (Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad tai padaręs Ukrainos batalionas Azov); kitą dieną pranešta, kad slėptuvė atlaikė bombardavimą. Pasak Ukrainos atstovų, jos pajėgos sudavė baudžiamąjį smūgį Rusijos karių užgrobtam oro uostui Chersone. Iš Mariupolio į Zaporižę evakuota dar 4329 žmonės. Tarptautinis Teisingumo Teismas Hagoje priėmė sprendimą byloje dėl Rusijos invazijos į Ukrainą – Rusija turi nedelsiant nutraukti karą. V. Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresą, primindamas Pearl Harborą ir Rugsėjo vienuoliktąją bei ragindamas padėti apginti Ukrainą.

subombarduotas Mariupolio dramos teatras (2022 03 18)

Kovo 17. Mariupolis toliau bombarduotas (per dieną numetama 50–100 aviacinių bombų), manoma, sugriauta apie 80 % miesto namų, žuvę mariupoliečiai laidojami masinėse kapavietėse. Pasak Mariupolio miesto tarybos, per pastarąsias dvi dienas iš jo pavyko pabėgti apie 30 000 žm. (savais automobiliais išvažiavo į Berdianską, vėliau – į Zaporižę). Charkive gelbėtojai gesino po apšaudymo degantį didžiausią Rytų Europoje Barabašovo turgų (gaisras apėmė 7 ha plotą). Rusijos pajėgų prieš 6 d. pagrobtas Melitopolio meras Ivanas Fedorovas išvaduotas išmainius jį į 9 rusų karius. V. Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į Bundestagą, priminė Vokietijos pokario istoriją ir prisiimtą atsakomybę už totalitarinius nusikaltimus, prašė pademonstruoti lyderystę ir nugriauti Rusijos statomą naują sieną.

Kovo 18. Ryte Rusijos povandeninis laivas, esantis Juodojoje jūroje, paleido 6 sparnuotąsias raketas į Lvivo oro uosto teritoriją (2 raketos numuštos). Subombarduoto Mariupolio dramos teatro griuvėsiuose vis dar buvo likę apie 1300 žmonių. Rusija virš Ukrainos Donbaso regiono nustatė neskraidymo zoną. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas J. Bidenas, beveik dvi valandas telefonu kalbėdamas su Kinijos prezidentu Si Dzinpingu, išdėstė, kokie būtų bet kokios Pekino paramos Rusijai kare prieš Ukrainą padariniai.

Kovo 19–20. Rusija, apšaudydama vakarinę Ukrainos dalį, pirmą kartą panaudojo viršgarsines raketas. Mykolajive, Rusijai raketomis apšaudžius kareivines, žuvo mažiausiai 80 karių. Mariupolyje vyko mūšiai dėl Azovstal gamyklos. Ukraina pripažino laikinai netekusi prieigos prie Azovo jūros. Rusija pasiūlė Ukrainai planą, pagal kurį visi ginkluoti Ukrainos daliniai turėtų sutartu maršrutu per 2 val. palikti miestą be ginklų ir amunicijos (Ukraina tokį siūlymą atmetė). Chersone ir kituose okupacinių jėgų kontroliuojamuose Ukrainos miestuose vėl vyko taikios protesto akcijos. Pranešta, kad kai kurie Sirijos kariuomenės daliniai jau pasirengę vykti į Ukrainą kovoti Rusijos pusėje. Hezbollah vadovas kategoriškai paneigė siuntęs savo kovotojus ir ekspertus kariauti į Ukrainą. Pasak Jungtinių Tautų, per karą namus paliko apie 10 mln. Ukrainos gyventojų, apie 3,4 mln. išvyko į kitas valstybes. Oficialus civilių aukų skaičius – 902 (faktiškas kur kas didesnis).

Kovo 21–22. Ukrainos žvalgyba pranešė, kad Baltarusijos karinės pajėgos gali artimiausiu metu įsiveržti į vakarinę šalies dalį. Žitomyro sritis pirmą kartą nuo invazijos pradžios apšaudyta iš reaktyvinių salvinių kovos mašinų Grad. Kyjive dar kartą įvesta 35 val. komendanto valanda. Okupuotame Chersone Rusijos pajėgos paleido šūvius į taikiai susirinkusius gyventojus. Ukrainos pajėgos atsiėmė Makarivo miestą (prie Kyjivo), Ukrainos artilerija septintą kartą sudaužė septintą kartą į Čornobajivkos (Chersono sr.) oro uostą atvarytą Rusijos karinę techniką. Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos departamentas pareiškė manantis, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje sąmoningai taikosi į civilius taikinius. Europos Sąjunga svarstė Rusijos naftos embargo įvedimo klausimą.

Kovo 23–24. Paskelbta apie sėkmingas Ukrainos pajėgų kontratakas, ypač Kyjivo priemiesčiuose; nepatvirtintais duomenimis, ukrainiečiai atsiėmė Makarivo ir Moščuno gyvenvietes. Rusijos pajėgos bandė apeiti Mykolajivą ir pradėti Odesos puolimą. Ukrainos karinės jūrų pajėgos pranešė Berdiansko uoste sunaikinusios Rusijos didįjį jūrų desanto laivą Orsk, galintį gabenti iki 20 tankų, 45 šarvuočius ir 400 desantininkų (vėliau patikslinta, kad sunaikintas didysis jūrų desanto laivas Saratov, dar du laivai apgadinti). NATO atstovų neoficialiu vertinimu, nuo invazijos pradžios Rusija galėjo prarasti 7000–15 000 karių. Dėl Rusijos karo Ukrainoje Briuselyje įvyko specialus NATO viršūnių susitikimas, Europos Sąjungos šalių lyderių konsultacijos bei G7 (Didžiojo septyneto) viršūnių konferencija. Į Briuselį atvyko ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas J. Bidenas.

Kovo 25–27. Lankydamasis Lenkijoje J. Bidenas susitiko su Lenkijos prezidentu A. Duda, čia dislokuotais amerikiečių kariais, karo pabėgėliais iš Ukrainos. Rusijos pajėgos sparnuotosiomis raketomis smogė į naftos bazę ir karinę gamyklą Lvive, Vakarų Ukrainoje, 70 km nuo Lenkijos sienos (raketos paleistos iš Rusijos aneksuoto Krymo); apšaudytos ir Dubne esančios naftos talpyklos. Atkaklios kovos vyko Konotopo, Ochtyrkos ir Sumų rajonuose. Ukrainos kariuomenė pradėjo kontrpuolimą Charkivo ir Sumų srityse, tęsė Kyjivo ir Chersono srityse. Mariupolio miesto atstovų teigimu, paaiškėjo, kad per oro ataką prieš Mariupolio dramos teatrą žuvo apie 300 žmonių. Pasak BBC, Ukrainoje jau žuvo septyni Rusijos generolai. Rusija paskelbė, kad pirmasis operacijos etapas Ukrainoje baigtas, ir toliau dėmesys bus sutelktas į Donbasą iki visiško jo išlaisvinimo. Ukrainos karo žvalgybos vadovo teigimu, negalėdama užimti visos šalies, Rusija bandys padalyti Ukrainą į dvi dalis ir rytuose sukurti Maskvos kontroliuojamą regioną.

Kovo 28–29. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad ketina radikaliai sumažinti karinį aktyvumą Kyjivo ir Černigovo kryptimis (būtent čia ukrainiečiai jau kurį laiką sėkmingai kontratakavo, be kita ko, atsiėmė Irpinę) ir koncentruotis į Donecko ir Luhansko sritis. Pentagono požiūriu, tai esantis perkėlimas, o ne tikras pasitraukimas, visi turi būti pasirengę dideliam puolimui kitose Ukrainos teritorijose. Ukrainos atstovas Jungtinėse Tautose pareiškė, kad Rusija pereina prie plano B – sukurti humanitarinę katastrofą visoje Ukrainoje. Mariupolis ir kiti miestai toliau buvo apšaudomi, suniokotas regioninės vyriausybės pastatas Mykolajive (žuvo mažiausiai 12 žmonių). Kyjivas ir Černigovas atakuoti ir toliau. Rusijos agentūros RIA Novosti pranešimu, galingi sprogimai nugriaudėjo netoli Krasny Oktyabr kaimo Rusijos Belgorodo srityje (nepatikrintais duomenimis, Ukrainos 19-oji raketų brigada smogė į raketų ir artilerijos ginklų sandėlį, Rusijos oficialiais duomenims, priežastis – žmogiškasis faktorius). Stambule tęsėsi Ukrainos ir Rusijos atstovų derybos, Ukraina pateikė siūlymus dėl Saugumo garantijų Ukrainai susitarimo; tokį tarptautinį susitarimą turėtų pasirašyti saugumo garantai, kuriais galėtų tapti Jungtinė Karalystė, Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Turkija, Prancūzija, Kanada, Italija, Lenkija ir Izraelis.

Kovo 30–31. Kyjivas, Charkivas, Černigovas, Mariupolis buvo toliau atakuojami iš oro. Nors Rusija skelbėsi šiaurinėje Ukrainos dalyje mažinanti karinių veiksmų apimtį, stebėtojų nuomone, tai veikiau prie Kyjivo ir Černigovo sutelktų pajėgų persigrupavimas. Okupuoto Chersono srityje Ukrainos kariuomenė išlaisvino 11 gyvenviečių, Černigivo srityje – dvi gyvenvietes. Rusijos pajėgos traukėsi Sumų regione, paliko Černobylio arominės elektrinę ir Slavutyčiaus miestą. V. Putinas pasirašė dekretą, pagal kurį 48 nedraugiškos valstybės (tarp jų – visos Europos Sąjungos šalys) už dujas turės mokėti rubliais. Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė, kad iš turimo strateginio rezervo į rinką kasdien paleis po 1 mln. barelių naftos. Ukrainos duomenims, nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo mažiausiai 148 vaikai; daugiau kaip 10 mln. ukrainiečių paliko savo namus, iš jų apie 4 mln. pabėgo į kaimynines šalis.

Balandžio 1–3. Belgorodo srities gubernatorius pranešė, kad dviejų Ukrainos sraigtasparnių, įskridusių į Rusijos teritoriją, smūgis sukėlė gaisrą naftos bazėje Belgorode; Ukrainos gynybos ministerija nepatvirtino šios informacijos ir pabrėžė, kad Ukraina nėra atsakinga už incidentus Rusijoje. Ukrainos pareigūnai teigė, kad Rusijos kariai, pastarąsias keturias savaites laikę užėmę teritoriją aplink Černobylio atominę elektrinę, tikriausiai buvo paveikti ten esančių radioaktyviųjų teršalų skleidžiamos spinduliuotės. Ukraina paskelbė atkovojusi apie 30 gyvenviečių šalia Kyjivo ir besiruošianti mūšiams rytuose, pietuose ir Mariupolyje, o kiek vėliau – perėmusi visos Kyjivo srities (ir Irpinės, Bučos bei Hostomelio miestų) kontrolę. Rusijos kariams atsitraukus rastos sugriautos gyvenvietės ir užminuotos teritorijos, Ukrainos generalinės prokuratūros žiniomis, Kyjivo regione aptikta 410 civilių palaikai ir masinių kapaviečių. Oro atakos buvo vykdomos prieš Mariupolį, Charkivą, Černigovą, Mykolajivą, Odesą. Pranešama, kad Rusijos kariai pradėjo trauktis iš Sumų. Kyjive apsilankiusi Europos Parlamento vadovė Roberta Metsola pažadėjo, kad Europa padės atstatyti Ukrainos miestus po karo su Rusija.

gyvenamieji namai Borodiankoje (2022 04 05)

Balandžio 4–5. Rusija atitraukė apie 2/3 savo karių nuo Kyjivo, pasitraukė iš Černigovo regiono. Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėmė keletą gyvenviečių Chersono srityje. Rusijos pajėgos sutelkė savo pagrindines pastangas agresyviai operacijai, kuria siekiama visiškai kontroliuoti Donecko ir Luhansko sritis. Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia tvirtino, kad Ukrainos ir Vakarų žiniasklaidos rodomoje Bučoje filmuotoje medžiagoje yra akivaizdžių neatitikimų ir kad Rusijos pajėgoms pasitraukus iš Bučos žuvusiųjų kūnų ten nebuvo; užsienio žiniasklaida šiuos teiginius paneigė palydovinėmis nuotraukomis. Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas pareiškė, kad pranešimai apie Bučoje rastus daugybę nužudytų civilių yra provokacija, kuria siekiama sužlugdyti Maskvos ir Kyjivo derybų procesą.

Prezidentas V. Zelenskis, kreipdamasis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, kurios posėdis skubiai sušauktas dėl Bučoje įvykdytų žudynių, teigė, jog Saugumo Taryba turėtų pašalinti Rusiją kaip agresorę ir karo šaltinį, kad ji negalėtų blokuoti sprendimų dėl savo agresijos, antraip turėtų atsistatydinti. Po 35 dienas, kiek truko Rusijos kariuomenės Hostomelio okupacija Kijevo regione, daugiau nei 400 žmonių laikomi dingusiais, Ukrainos generalinės prokurorės Irynos Venediktovos teigimu, blogiausia padėtis gali būti Borodiankoje. Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas D. Medvedevas pareiškė, kad Rusijos tikslas yra sukurti atvirą Euraziją nuo Lisabonos iki Vladivostoko.

Balandžio 6–8. Rusijos pajėgos paliko tris regionus – Kyjivo, Černigovo ir Sumų, bent dalis šių pajėgų veikiausiai bus dislokuota į Ukrainos rytus kovoti Donbase. Rusija vis dar stengėsi užimti Mariupolį, puolė prie Iziumo, bandė pralaužti gynybą Donecko kryptimi, toliau apšaudė miestus Ukrainos rytuose ir pietuose. Per ataką į pilną žmonių Kramatorsko geležinkelio stotį žuvo 52 žmonės, daugiau kaip 100 sužeista. Odesai smūgiuota raketomis iš Juodosios jūros. Kyjivas paragino Rytų Ukrainos gyventojus evakuotis. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja nubalsavo už Rusijos narystės Žmogaus teisių taryboje suspendavimą; sprendimą palaikė du trečdaliai (93) šalių. Prieš balsuojant Rusija išsiuntė valstybėms narėms laišką, kuriame balsuosiančioms už pašalinimą buvo grasinama padariniais. Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen ir Europos Sąjungos užsienio reikalų ir saugumo klausimų įgaliotinis J. Borrellis traukiniu atvyko į Ukrainos sostinę Kyjivą susitikti su prezidentu V. Zelenskiu; prieš tai jie apsilankė Bučoje.

Balandžio 9–10. Kyjive lankėsi Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas B. Johnsonas; sutarta dėl papildomos karinės pagalbos Ukrainai. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas nurodė, jog Rusijos pajėgos galimai inicijuos naują puolimą, kad visiškai užimtų Rytų Ukrainą. Kitos Rusijos atakos galimai būtų nutaikytos į teritorijas prie Charkivo ir Sloviansko. Prie Ukrainos sienų buvo gabenami nauji kariai iš įvairių Rusijos regionų. Luhansko srities administracijos pirmininko teigimu, okupuotoje Luhansko srities dalyje vyrai prievarta imami į Rusijos kariuomenę, mobilizuojami net paskutinių kursų studentai. Kyjivo regione per pastarąją savaitę buvo nukenksminta 11 000 rusų paliktų šaudmenų ir sprogmenų. Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova informavo, kad Kyjivo srityje okupantai nužudė daugiau nei 1200 žmonių. Dėl Rusijos kariuomenės karo nusikaltimų Ukrainoje į Tarptautinį Teisingumo Teismą Hagoje jau kreipėsi 42 šalys. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro duomenimis, Ukrainoje žuvo 1793 civiliai. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo invazijos pradžios 19 500 Rusijos karių žuvo arba buvo sužeista, Rusijos pajėgos neteko 725 tankų ir 1923 pėstininkų kovos mašinų, 347 artilerijos sistemų, 154 lėktuvų, 137 sraigtasparnių ir 7 laivų.

Balandžio 11–13. Mariupolį tebeginantis Ukrainos pajėgų batalionas Azov pranešė, kad Rusijos bepilotė skraidyklė numetė nuodingosios medžiagos ant karių ir civilių. Ukrainos saugumo tarnybos pranešė sučiupusios garsų prokremlinį ukrainiečių oligarchą Viktorą Medvedčuką, prasidėjus Rusijos karinei invazijai pabėgusį iš namų arešto; teigiama, kad jis buvo vienas kandidatų tapti Ukrainos ministru pirmininku, jei Rusijai būtų pavykę užimti Ukrainą. Vokietijos prezidentas F.‑W. Steinmeieris pripažino, kad siūlėsi kartu su kitais Europos Sąjungos lyderiais nuvykti į Ukrainą, tačiau gavo Kyjivo atsakymą, kad šiuo metu nėra laukiamas. Apsilankyti Kyjive Ukrainos pareigūnai pakvietė Vokietijos kanclerį O. Scholzą. NATO pareigūnų teigimu, Rusijos kariuomenės pergrupavimas ir papildymas rodo, kad gali prasidėti naujas, intensyvesnis ir pavojingesnis Rusijos karo su Ukraina etapas siekiant pergalės prieš Rusijai reikšmingą Pergalės dienos minėjimą gegužės 9 dieną.

Balandžio 14. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Juodojoje jūroje nuskendo Juodosios jūros karo laivyno flagmanas raketinis kreiseris Moskva  esą laivas prarado stabilumą, kai buvo velkamas į paskirties uostą dėl korpuso pažeidimų. Ankstesniame Gynybos ministerijos pranešime buvo sakoma, kad dėl gaisro, kurio priežastys tiriamos, kreiseryje sprogo šaudmenys ir laivas buvo rimtai apgadintas. Odesos srities karinės administracijos vadovo teigimu, kreiseriui raketomis Neptun smogė Ukrainos pajėgos. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pareiškė ketinąs aptarti su Prancūzijos prezidentu E. Macronu jo žodžius, kad Rusijos veiksmai nėra genocidas, o ukrainiečiai ir rusai – broliškos tautos.

Balandžio 15–17. Rusijos prezidentas V. Putinas suteikė garbės vardą brigadai, kurią Ukraina apkaltino žiaurumais Bučos mieste. Rusija, reaguodama į tai, ką vadina teroristinėmis atakomis ar diversijomis Rusijos teritorijoje (keršydama už Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną Moskva), pagrasino Ukrainai naujomis raketų atakomis. Rusijos kariuomenė pareiškė Ukrainos kariams, ginantiems apsiaustą pietrytinį Mariupolio uostamiestį, jog jų gyvybės bus garantuotai išsaugotos, jeigu jie sudės ginklus; siūlymas atmestas. Sulaikytasis V. Medvedčukas kreipėsi į V. Putiną ir V. Zelenskį su prašymu iškeisti jį į Mariupolio gynėjus ir civilius miesto gyventojus. Raketomis apšaudžius Lvivą žuvo 7 žmonės.

Balandžio 18–19. Rusija pradėjo naują puolimą Ukrainos rytuose stengdamasi pralaužti gynybą Luhansko ir Donecko regionuose ir visiškai užvaldyti Mariupolį. Intensyviai apšaudyti Mykolajivas ir Charkivas.

Balandžio 20–21. Rusai tęsė puolimą iš oro ir ant žemės apgultame Mariupolyje, daugiausia puldami Azovstal plieno gamyklą – paskutinę Ukrainos tvirtovę ir daugybės civilių gyventojų slėptuvę. Vėliau V. Putinas pramoninės zonos šturmą pavadino netikslingu, įsakė jį atšaukti, o pramoninę zoną užblokuoti. Kai kuriems Mariupolio gyventojams pavyko išvykti iš miesto (humanitariniu koridoriumi išvažiavo 4 autobusai), bet Ukrainos pareigūnų teigimu, evakuota mažiau žmonių, nei tikėtasi, pirmiausia dėl Rusijos negebėjimo kontroliuoti savo sausumos kariuomenę. Aktyvios kovos vyko Iziumo kryptimi, Luhansko ir Donecko srityse, raketomis apšaudytas Mikolajyvas. Kyjivo Borodiankos priemiestyje, Ukrainos duomenimis, rastos dar dvi masinės kapavietės.

Balandžio 23. Odesoje sparnuotoji raketa pataikė į gyvenamąjį namą, žuvo septyni gyventojai, įskaitant trijų mėnesių mergytę, o dar 18 buvo sužeisti.

Balandžio 25–26. Rusija toliau apšaudė Ukrainos pajėgų pozicijas Donecko kryptimi, Mariupolyje raketomis ir bombomis atakavo gamyklą Azovstal, Pietų Bugo kryptimi apšaudė Ukrainos karių pozicijas Kniaževkos ir Mykolajivkos rajonuose. Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius A. Blinkenas ir gynybos sekretorius Lloydas Austinas per susitikimą su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu paskelbė apie naują 713 mln. dolerių finansinės pagalbos paketą. Po Kijevo L. Austinas išvyko į Vokietiją, kur amerikiečių Rammsteino bazėje susitiko su 43 šalių atstovais (vadinamoji antiputiniškoji koalicija) ir aptarė karinę pagalbą Ukrainai.

Balandžio 27–28. Rusijos kariai intensyvino puolimą rytinėje karo veiksmų zonoje (labiausiai – Slobodos ir Donecko, Iziumo kryptimis). Ukrainos ginkluotosios pajėgos susigrąžino Šyrokojės, Novopetrivkos bei Lubino gyvenvietes Mykolajivo srityje, smogė Rusijos pozicijoms Gyvačių saloje. Pranešta apie sprogimus Rusijos šaudmenų sandėlyje nuo 2014 Rusijos okupuotoje Luhansko srityje, Irmine. Rusų žiniasklaida pranešė apie numuštą droną ties Voronežu ir neaiškius sprogimus Kursko srityje. Užsidegė amunicijos sandėlis ir Belgorode. Netoli okupuoto Melitopolio susprogdintas geležinkelio tiltas, kuriuo Rusija iš Krymo gabeno ginklus bei degalus ir kuris buvo vienintelis geležinkelis į pusiasalį. Rusija nutraukė dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai. Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui A. Guterresui lankantis Kyjive į jį smogė Rusijos. Vokietijos parlamentas nubalsavo, kad Ukrainai būtų tiekiama sunkioji vokiška ginkluotė. Jungtinių Amerikos Valstijų Atstovų Rūmai pritarė lendlizo Ukrainai projektui.

A. Guterresas (dešinėje) ir V. Zelenskis Kyjive (2022 04 28)

Balandžio 29–30. Jungtinių Amerikos Valstijų ekspertų vertinimu, vykdydama puolimą Ukrainos rytuose, Rusija atsiliko nuo savo plano, o Ukrainos pajėgos efektyviai gynėsi. Ukraina paskelbė atgavusi 5 gyvenviečių kontrolę Charkivo srityje. Donecko kryptimi Rusijos pajėgos ir toliau vykdė aktyvius karo veiksmus beveik visoje fronto linijoje. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pranešė, kad iš plieno gamyklos Azovstal Mariupolyje evakuoti pirmieji maždaug 100 civilių. Ukraina surengė sėkmingą ataką prieš Rusijos armijos štabo būstinę Iziume; skelbiama, kad per šią ataką buvo sužeistas ir Rusijos generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas, atvykęs vadovauti puolimui Donbase, jo sužalojimai esą gyvybei nepavojingi (Rusija šios informacijos nepatvirtino).

Gegužės 1–2. Didžiosios Britanijos žvalgyba pranešė, kad Rusijos pajėgos siekiančios ilgam įsitvirtinti Chersone – mieste atsirado prorusiška administracija, teigianti, kad grįžti į Ukrainą nebeįmanoma, siekiama įvesti Rusijos rublį. Jungtinių Amerikos Valstijų Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi atvyko neskelbto vizito į Kyjivą. Vokietijos kancleris O. Scholzas pažadėjo toliau remti Ukrainą pinigais, pagalba ir ginklais, sakydamas, kad pacifistinis požiūris į karą yra pasenęs. Mariupolio uostamiestyje pradėta Jungtinių Tautų remiama didesnio masto civilių evakuacija.

Gegužės 3–4. Galingi sprogimai nugriaudėjo Lvive (apgadintos trys elektros pastotės, dalyje miesto dingo elektra), Dnipre, Kyjivo ir Kirovohrado srityse, Rusija pirmą kartą apšaudė Užkarpatę, virš Vinnycios skriejusios dvi raketos buvo numuštos. Pentagono teigimu, Rusijos puolimo pažanga Rytų Ukrainoje esanti minimali. Iš Mariupolio gamyklos Azovstal evakuoti 127 civiliai pasiekė Zaporižžią; gamykloje vis dar įstrigę mažiausiai 200 civilių. Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas, gindamas Rusijos tikslą denacifikuoti Ukrainą pareiškė, kad V. Zelenskis galbūt ir žydas, tačiau Adolfas Hitleris taip pat turėjęs žydiško kraujo; tai esą visiškai nieko nereiškia. CNN teigimu, V. Putinas gegužės 9 dieną gali paskelbti nebe specialiąją operaciją, o karą Ukrainai.

Gegužės 5–6. Didžioji dalis Rusijos pajėgų, laikytų prie pietrytinio Mariupolio uostamiesčio, buvo perkeltos toliau į šiaurę, kur vyko pagrindinės mūšio dėl Donbaso kautynės. Pentagono teigimu, Rusijos pajėgų pažanga Donbase nedidelė. Ukraina rengėsi galimam rusų išsilaipinimui prie Odesos. Iš Azovstal gamyklos, Mariupolio ir aplinkinių rajonų buvo evakuota beveik 500 žmonių; Azovstal teritorijoje tebevyko įnirtingos kovos; teigiama, Ukrainos kariams pavyko atremti šturmą. Izraelio premjero N. Bennetto kanceliarijos žiniomis, V. Putinas atsiprašė dėl ministro S. Lavrovo pareiškimų apie A. Hitlerio žydišką kraują.

Gegužės 7–9. Rusija tęsė puolimą rytuose siekdama visiškai kontroliuoti Donecko ir Luhansko regionus ir išlaikyti sausumos koridorių į okupuotą Krymą. Donecko kryptimi priešas bandė perimti Rubižnę, Popasną, rengėsi pulti Severską, Slovianską, Lysičanską ir Avdejevką. Iziumo kryptimi rengtasi puolimui Suligovkos–Naujosios Dmitrovkos ir Suligovkos–Kurulkos kryptimis. Iš Azovstal gamyklos Mariupolyje evakuoti beveik visi civiliai; gamykloje likę ukrainiečių kariai pareiškė, kad nepasiduos ir kovos tiek, kiek reikėsią; jų padėtis kritinė: sužeistieji miršta trūkstant priemonių medicininei pagalbai suteikti. Maskvoje vykstant gegužės 9‑osios kariniam paradui (dėl oro sąlygų atšaukti aviacijos pasirodymas – aštuoni naikintuvai danguje turėjo suformuoti Z raidę) į Odesą paleistos 4 raketos. Rusijoje aptikti 66 lageriai deportuotiems ukrainiečiams, kai kurie – gana toli nuo Ukrainos sienos.

Gegužės 14–15. Niekaip Azovstal gamyklos Mariupolyje negalinčios užimti Rusijos pajėgos, ukrainiečių teigimu, bombardavo ją fosforo arba kitomis padegamosiomis bombomis; civiliai iš gamyklos teritorijos evakuoti, bet Rusija atmetė kovotojų evakuacijos galimybę. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo žiniomis, Rusijos kariuomenė iš dalies laimėjo Donecko pakraščiuose, kitose teritorijose Rusijos pajėgos persigrupavo arba išlaikė tas pačias pozicijas. Charkivo srityje Ukrainos kariai prasibrovė iki pasienio su Rusija. Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos teigimu, Rusija veikiausiai jau prarado trečdalį savo kovai parengtų sausumos pajėgų.

Gegužės 16–17. Ukrainos kariuomenės generalinis štabas pranešė, kad apie 260 Ukrainos karių paliko apgultą Mariupolio plieno gamyklą Azovstal. 53 sunkiai sužeisti kariai nugabenti į medicinos įstaigą separatistų kontroliuojamame Novoazovske, dar 211 – į Olenivkos kaimą, kurį užėmusios Rusijos pajėgos. Tikimasi, vėliau jie bus grąžinti Ukrainai apsikeičiant belaisviais, nors kai kurie maskvos veikėjai ragino su ukrainiečių kariais elgtis kaip su nusikaltėliais ir juos teisti.

Gegužės 2022. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad Rusijos pajėgos visiškai kontroliuoja Azovstal gamyklą, o visi Ukrainos kariai, kurie ten gynėsi (iš viso 2439), pasidavė. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas J. Bidenas pasirašė 40 mlrd. dolerių (37,8 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai paketą; be kita ko, Kyjivui planuojama perduoti 6 mlrd. dolerių (5,66 mlrd. eurų) vertės šarvuotosios technikos ir oro erdvės gynybos sistemų. Rusijai tęsiant puolimą rytiniame Donbaso regione Lenkijos prezidentas A. Duda nuvyko į Kyjivą paremti Ukrainos siekio integruotis į Vakarus ir tapo pirmuoju nuo karo pradžios užsienio lyderiu, pasakiusiu kalbą Ukrainos parlamente. Rusijos oro antskrydžiai buvo nukreipti į Mykolajivo ir Donbaso regionus.

Gegužės 25. Pasak Ukrainos gynybos ministerijos atstovo Oleksandro Motuzianyko, Rusijos puolimas Ukrainoje pasiekė aktyviausią fazę. Rusijos pajėgos užėmė Svitlodarską (prie rytinės sienos su Rusija), bandė apsupti Ukrainos karius Sjevjerodonecke ir Lysyčanske bei užimti Lymano miestą Donecko regiono šiaurėje. V. Zelenskis paragino Vakarus suteikti dar daugiau ginklų, pirmiausia raketų paleidimo įrenginių ir tankų, kad Ukraina galėtų kovoti.

Gegužės 28–29. Rusijos pajėgos tęsė intensyvų puolimą Rytų Ukrainoje, paskelbė užėmusios strategiškai svarbų Lymano miestą ir apsupusios Sjevjerodonecko miesto centrą; padėtis Lysyčanske, pasak Luhansko srities gubernatoriaus, gerokai pablogėjo. Vokietijos kancleris O. Scholzas ir Prancūzijos prezidentas E. Macronas savo iniciatyva surengė bendrą pokalbį su V. Putinu, kuris truko 80 minučių. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios išvyko iš Kyjevo ir lankėsi karo apimtuose šalies rytuose nuvyko į Charkivo sritį.

Birželio 3. Prasidėjus 100‑ajai karo dienai Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pripažino, kad per šiuos daugiau nei tris mėnesius rusams pavyko perimti apie 20 % šalies teritorijos. Karo pradžioje Rusija siekė užimti sostinę Kyjivą, tačiau to padaryti nepavykus, sutelkė dėmesį į pietrytinį Donbaso regioną, apimantį Donecką ir Luhanską. Fronto linija tęsiasi daugiau negu 1000 km, atkakliausios kovos – dėl Lysyčiansko ir Sjevjerodonecko; Rusijos pajėgų puolimas Chersono srityje buvo nesėkmingas. NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas išreiškė įsitikinimą, kad Rusijos karas su Ukraina truks ilgai ir baigsis prie derybų stalo.

Birželio 10. Fronto linijos padėtis – be reikšmingų pokyčių. Sjevjerodoneckas, Lysyčianskas, kiti Donbaso miestai laikėsi. Ukrainos pajėgos atrėmė Rusijos puolimą Zaporižios srityje, smogė Rusijos karinėms pozicijoms pietiniame Chersono regione, pamažu judėjo į priekį Charkivo srityje. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailo Podoliako teigimu, Ukraina tikisi Vakarų partnerių padedami sukaupti pakankamai ginklų, kad galėtų pradėti veiksmingą kontrpuolimą. Buvęs NATO generalinis sekretorius A. F. Rasmussenas sukritikavo Vakarų atsaką į Rusijos Ukrainoje sukeltą karą, paragino Vakarus visiškai nutraukti rusiškos naftos ir dujų importą ir pabrėžė Ukrainos, kovojančio už demokratiją, pergalės svarbą.

Birželio 23–27. Europos Sąjungos šalių lyderiai sutarė suteikti Ukrainai ir Modavijai kandidatės į Bendriją statusą. Rusijos pajėgos visiškai užėmė svarbų Sjevjerodonecko miestą Ukrainos rytuose, dėl kurio kelias pastarąsias savaites vyko įnirtingos kautynės. Donecko kryptimi Rusija sutelkė visas pajėgas Lysyčanskui užimti – užėmusi Sjevjerodonecką ir Lysyčanską ji galutinai perimtų Luhansko sritį ir galėtų toliau plėtoti puolimą kitose Donbaso regiono teritorijose. Rusijos pajėgos pasiekė laimėjimų į šiaurę ir pietryčius nuo Bachmuto ir toliau nesėkmingai bandė veržtis į pietryčius nuo Iziumo Slovjansko link. Poziciniai mūšiai tęsėsi šiauriau Charkivo. Ukraina, panaudojusi Jungtinių Amerikos Valstijų daugkartinius raketų paleidimo įrenginius HIMARS, sunaikino dvi Rusijos kariuomenės vadavietes. Po ilgesnės pertraukos vėl apšaudytas Kyjivas. Rusijos raketų smūgis į prekybos centrą Kremenčuko mieste pareikalavo mažiausiai 20 gyvybių.

Ukrainos kariškis ant HIMARS raketų paleidimo įrenginio (Rytų Ukraina, 2022 07 01)

Birželio 30. Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Rusijos pajėgos pasitraukia iš Gyvačių salos, tapusios ukrainiečių pasipriešinimo simboliu, rodydamos gerą valią; Ukrainos kariškiai teigimu, okupantus išvijo serija artilerijos ir oro atakų. Rusijos kariuomenė pamažu stumiasi į priekį, jos puolamoje Rytų Ukrainos dalyje esančiame Lysyčanske padėtis nepaprastai sudėtinga, o dėl nesiliaujančio apšaudymo negalėta evakuoti civilių gyventojų.

Liepos 1. Naktį strateginės aviacijos lėktuvui Tu‑22 iš Juodosios jūros sudavus raketinį smūgį Odesos srities Belhorodo‑Dnistrovo rajone, trys raketos pataikė į gyvenamąjį namą ir dvi poilsio bazes; žuvo mažiausiai 17 žmonių.

Liepos 3. Ukrainos kariuomenė pranešė, kad po kelias savaites trukusių įnirtingų kovų su Rusijos kariuomene, siekiant išsaugoti karių gyvybes, ukrainiečiai pasitraukė iš strategiškai svarbaus rytinio Lysyčansko miesto. Užėmusi Lysyčanską Maskva priartėtų prie savo skelbiamo tikslo užimti visą Donbaso regioną, kurį sudaro Luhansko ir Donecko sritys. Karo studijų instituto (Jungtinės Amerikos Valstijos) teigimu, tikėtina, kad Rusijos kariuomenė pradės puolimą prieš Siverską, miestą Donecko srityje pakeliui į Slovjanską ir Kramatorską, arba puls Bachmutą ar Slovjanską.

Liepos 8–10. Nors Rusija yra paskelbusi operatyvinę pauzę, jos pajėgos toliau vykdė karines operacijas: surengė nesėkmingą puolimą šiauriau Donecko bei ribotas žvalgybos operacijas į šiaurės vakarus nuo Slovjansko. Rusijos kariuomenei nepavyko užimti visos Luhansko srities teritorijos, bandymus judėti iš Lysyčansko į Siverską atrėmė Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Rusams apšaudant Donecko srities gyvenamąsias vietoves sugriauta namų, žuvo civilių gyventojų. Rusijos remiama okupacinė Charkivo srities valdžia paskelbė, kad šis Ukrainos regionas yra neatskiriama Rusijos žemių dalis.

Liepos 14. Rusijos pajėgos raketomis Kalibr smogė Vynniciai: dvi raketas numušė priešlėktuvinė gynyba, trys pataikė į automobilių stovėjimo aikštelę, gyvenamuosius namus ir biurų pastatus. 23 žmonės žuvo, tarp jų – trys vaikai, 18 ieškoma kaip dingusių be žinios. Rusijos kariuomenė persigrupavo Kramatorsko kryptimi rengdamasi puolimui prieš Siverską, periodiškai apšaudė Ukrainos pozicijas pasienio rajonuose Černihivo ir Sumų srityse. Karo studijų instituto (Jungtinės Amerikos Valstijos) teigimu, tikėtina, kad Rusijos kariai po paskelbtos operatyvinės pauzės pradės didelio masto puolimą palei Slaviansko‑Siversko‑Bachmuto liniją.

Liepos 15. Karo tyrimų instituto (ISW) pranešimu, Rusijos pajėgos baigė operatyvinę pertrauką: surengė keletą puolimų į šiaurės vakarus nuo Slovjansko, į pietryčius nuo Siversko, palei greitkelį Bachmutas-Lysyčanskas ir į pietryčius nuo Bachmuto. Pentagono teigimu, didelę įtaką karui Ukrainai ėmė daryti Jungtinių Amerikos Valstijų raketų sistemos M142 HIMARS (jų amerikiečiai perdavė 8, numatyta perduoti dar 4).

Liepos 19. Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos žvalgybos pranešimu, Rusija, vykdydama puolimą Donbase, pasiekė minimalių laimėjimų, o Ukrainos pajėgos išlaikė fronto liniją. Rusijos okupuoto Chersono valdžia pranešė, kad Ukrainos pajėgos smogė Antonovo tiltui per Dnepro upę – tai vienas iš dviejų kelių per Dneprą, kuriais Rusija gali aprūpinti ar atitraukti savo pajėgas iš teritorijos, užimtos į vakarus nuo Dnepro.

Liepos 21. Rusijos pajėgos surengė kelias ribotas lokalias antžemines atakas – nedidelius puolimus į šiaurės vakarus nuo Slovjansko ir aplink Siverską bei Bachmutą, tačiau neužėmė jokios reikšmingos teritorijos. Karo Tyrimų instituto (ISW) teigimu Rusijos pajėgos naudojamos atsargos – mažo tikslumo sovietinės ginkluotės sistemos – kur kas mažiau efektyvios negu Ukrainos naudojamos HIMARS.

Liepos 23–24. Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos žvalgybos teigimu, Donbaso ir Chersono sektoriuose tęsėsi galutinio rezultato neduodantys mūšiai. Donbase Rusijos karinės pajėgos surengė nedidelio masto puolimą palei Bachmuto ašį, tačiau pasistūmėjo labai nedaug. Ukrainos kariuomenė atrėmė bandymus užimti Vuhlehirsko šiluminės elektrinės teritoriją, išvadavo kelias gyvenvietes Chersono srityje. Rusijos sparnuotosios raketos pataikė į Ukrainos Odesos uosto prieplauką.

Liepos 25–26. Rusijos pajėgos pasiekė nedidelių teritorinių laimėjimų piečiau Bachmuto (kaip teigiama, perėmė į savo kontrolę Vuhledaro elektrinę šiauriniame Novoluhansko pakraštyje), smogė raketomis Ukrainos pietinei pakrantei, pataikydamos į pastatus Odesos srityje ir uosto infrastruktūrą Mykolajivo srityje, Ukrainos valdžios teigimu, buvo smogta ir Charkivui.

Liepos 28–29. Rusijos karinės pajėgos iš neseniai užimtų pozicijų netoli Novoluhansko ir Vuhlehirsko elektrinės toliau žengė į šiaurę link Bachmuto, o iš neseniai užimtų pozicijų Berestove – į pietvakarius; bandymas stumtis į priekį aplink Siverską buvo nesėkmingas. Charkivo kryptimi Rusijos pajėgos teritorinių laimėjimų nepasiekė. Iš Baltarusijos teritorijos į Ukrainą buvo paleista daugiau kaip 20 raketų. Ukrainos kariuomenė tiksliais smūgiais sunaikino keturis Rusijos kariuomenės amunicijos sandėlius Chersono srityje.

Liepos 31. Rusijos pajėgos surengė puolimą Slovjansko ir Bachmuto kryptimis, bet patyrė nuostolių ir pasitraukė. Karo tyrimų instituto (ISW) teigimu, nei Rusija, nei Ukraina nepateikė naujų įrodymų dėl ukrainiečių karo belaisvių žūties (29 d.) Olenivkos kalėjime okupuotoje Donecko srityje priežasties ir atsakomybės; instituto ekspertų požiūriu, labiau tikėtina, kad už ją atsakingos Rusijos pajėgos.

Rugpjūčio 1–3. Ukraina skelbė atkovojusi daugiau kaip 40 gyvenviečių Chersono srityje. Rusija telkė pajėgas Ukrainos pietuose čia permesdama dalinius iš Donbaso. Iš Odesos uosto, pagal Jungtinių Tautų, Ukrainos, Rusijos ir Turkijos susitarimą, išplaukė pirmasis laivas, gabenantis Ukrainos grūdus. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) praneša, kad situacija Rusijos užimtoje Zaporižios atominėje elektrinėje pavojinga. Karo tyrimų instituto (ISW) teigimu, tikėtina, kad Rusija naudoja Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę siekdama pasinaudoti Vakarų baimę dėl branduolinės katastrofos Ukrainoje.

Rugpjūčio 4–5. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sukritikavo organizacijos Amnesty International ataskaitą, kurioje teigiama, kad Kyjivas sukelia pavojų civiliams dislokuodamas karius gyvenamuosiuose rajonuose, ir pavadino ją neteisinga. prezidentas V. Zelenskis pabrėžė, kad Amnesty International bando pateisinti teroristinę valstybę ir perkelti atsakomybę nuo agresoriaus aukai. Karo tyrimų instituto (ISW) teigimu, Ukraina veikiausiai perima strateginę iniciatyvą ir verčia Rusiją perskirstyti pajėgas ir prioritetus reaguojant į Ukrainos kontrpuolimo operacijas.

Rugpjūčio 6–8. Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, Rusijos pajėgos surengė nesėkmingus sausumos puolimus į pietus nuo Bachmuto, tęsė nesėkmingus puolimus Chersono srities šiaurės vakaruose. Ukrainos pareigūnai patvirtino, kad Rusija Ukrainoje naudoja Irano tiekiamus bepiločius orlaivius. Rusijos okupacinės administracijos Zaporižios regione vadovas pasirašė dekretą, kuriuo numatoma surengti referendumą dėl regiono prijungimo prie Rusijos Federacijos.

Rugpjūčio 9. Rusijos karinių oro pajėgų bazėje aneksuotame Krymo pusiasalyje nugriaudėjo galingi sprogimai. Ukrainos valdžia pranešimų apie suduotą smūgį oficialiai nepatvirtino, manoma, kad ataką prieš Sakų aviacijos bazę įvykdė Ukrainos pajėgos; kaip vėliau pranešta, sunaikinti 9 lėktuvai.

Rugpjūčio 15–21. Sprogimai okupuotame Kryme griaudėjo kone kasdien: Ukraina pranešė smogusi Rusijos sukarintos grupuotės Vagner naudojamai bazei, t. p. tiltui netoli okupuoto Melitopolio. Pranešta apie smūgius ir didžiausioje okupacinių oro pajėgų bazėje Belbeke (Sevastopolyje) bei Kerčėje. Sprogimai užfiksuoti Eupatorijoje ir Bachčisarajuje. Fronto linija išliko stabili.

Rugpjūčio 27–28. Pasak Karo studijų instituto (ISW) analitikų, Rusijos pajėgos surengė ribotus sausumos puolimus į šiaurę nuo Charkivo, į pietvakarius nuo Iziumo, į šiaurės rytus ir pietus nuo Bachmuto bei į vakarus ir pietvakarius nuo Donecko. Skelbiama, kad okupuotame Melitopolyje sunaikinta viena didžiausių rusų karinių bazių. Rusijos ir Ukrainos šaltiniai apsikeitė kaltinimais Zaporižios atominės elektrinės apšaudymu. JAV ekspertų ir Gynybos departamento pareigūnų teigimu, Ukraina pasiekė laimėjimų kare, nes netikėtai panaudojo iš užsienio gautus ginklus ir įrangą: montavo raketas ant sunkvežimių, greitaigiuose kateriuose, net ant sovietinių naikintuvų.

Rugpjūčio 29. Ukrainos Pietų operatyvinė vadovybė pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo puolimą daugeliu krypčių pietuose ir pralaužė pirmąją Rusijos gynybos liniją Chersono srityje. Kai kurie Rusijos ir Vakarų šaltiniai teigia, kad Ukrainos kariai per pirmąją kontrpuolimo dieną išlaisvino 4 ar 5 gyvenvietes ir bent viename fronto ruože pasistūmėjo 56 kilometrus.

Rugsėjo 4–5. Karo studijų instituto (ISW) teigimu, Ukrainos kontrpuolimas akivaizdžiai pažengė šalies pietuose ir rytuose, jos pajėgos pasistūmėjo į priekį keliomis kryptimis Chersono srities vakaruose ir užėmė teritoriją už Doneco upės Donecko srityje. Rusijos kariuomenė toliau sutelkė pastangas siekdama visiškai kontroliuoti Donecko srities teritoriją, išlaikyti užgrobtus Chersono rajonus, dalį Charkivo, Zaporižios ir Mykolajivo sričių, taip pat sudaryti palankias sąlygas atnaujinti puolimą. Per 24 valandas Rusijos pajėgos paleido 25 raketas ir surengė daugiau kaip 22 oro antskrydžius prieš karinius ir civilinius taikinius Ukrainoje.

Rugsėjo 7. Ukrainos kariuomenė pradėjo kontrpuolimą Balaklijoje ir kontratakas Limano sektoriuje: puldami iš vakarų ir šiaurės vakarų ukrainiečiai užėmė Verbivką, apėjo Balakliją iš šiaurės bei pietų ir ją (ar bent didžiąją jos dalį) užėmė. Siverske Rusijos kariuomenė kontratakavo prie Hryhorivkos, kur ukrainiečiai prieš dvi dienas buvo atsikovoję teritorijos. Bachmuto rajone tęsėsi pozicinės kautynės. Aktyvūs veiksmai vyko Chersono srities šiaurėje ir vakaruose – Ukrainos pajėgos toliau vykdė puolamąsias operacijas.

Rugsėjo 11. Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas informavo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuo rugsėjo pradžios susigrąžino daugiau kaip 3000 km2 ploto Rusijos okupuotos teritorijos. Per greitą puolimą išstumdami Rusijos pajėgas ukrainiečiai atkovojo mažiausiai 30 miestų ir kaimų rytiniame Charkivo regione – atkovota beveik visa Charkivo sritis. Charkivo kryptimi pradėta veržtis ne tik į pietus ir rytus, bet ir į šiaurę – iki valstybės sienos liko 50 km. Karo tyrimų institiuto (ISW) teigimu, kampanijos sėkmę lėmė maksimalus Vakarų ginklų sistemų panaudojimas.

Rugsėjo 14–16. Kremlius pripažino pralaimėjimą Charkivo srityje – pirmąjį nuo invazijos į Ukrainą pradžios 2022 vasarį (atsitraukimas iš Kyjivo buvo pristatytas kaip sprendimas, būtinas siekiant išvaduoti Donbasą, o pasitraukimas iš Gyvačių salos – kaip geros valios gestas). Rusijos ir Ukrainos šaltiniai pranešė apie Ukrainos pajėgų sausumos atakas šiaurinėje ir vakarinėje Chersono srities dalyse ir į šiaurės vakarus nuo Chersono. Rusijos pajėgos tęsė atakas aplink Bachmutą ir į šiaurės vakarus bei pietvakarius nuo Donecko. Iš Rusijos pajėgų išlaisvintame Iziumo mieste rasta masinė kapavietė su maždaug 440 kapų.

Rugsėjo 19. Karo tyrimų instituto (ISW) teigimu, Rusijos kariuomenė Chersono srities vakaruose bandė kontroliuojamai atsitraukti į geresnes pozicijas, kad išvengtų tokio chaotiško atsitraukimo, koks buvo prie Charkivo, ukrainiečiai galėjo pasistūmėti į priekį. Pasak analitikų, jei Ukrainos pajėgos ir toliau blokuos Rusijos sausumos linijas ir tęs puolimą, per artimiausias savaites jos greičiausiai atkovos didžiąją dalį vakarinės Chersono srities dalies.

Rugsėjo 21. Rusijos prezidentas V. Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją – bus šaukiami karinės patirties turintys rezervistai (vėliau konkretizuota – apie 300 000 asmenų).

Rugsėjo 22. Ukrainos prezidento administracija pranešė, kad per mainus buvo susigrąžinta 215 Rusijos nelaisvėje buvusių Ukrainos gynėjų, tarp jų – 188 Azovstal ir Mariupolio gynėjai.

simbolinis laikrodis Katedros aikštėje šviečia Ukrainos vėliavos spalvomis (Vilnius, 2022 02 27)

Berlyno gyventojai protestuoja prieš Rusijos karinę invaziją į Ukrainą (2022 02 24)

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką