Rygõs istòrija
Archeologiniai tyrimai rodo, kad dabartinės Rygos vietoje 10–11 a. buvo gyvenviečių. Istoriniuose šaltiniuose (Eiliuotojoje Livonijos, Wartberge’s kronikose ir kituose) Ryga minima nuo 1198. 1201–55 Rygos vyskupo, 1255–1562 – arkivyskupo (Rygos arkivyskupija) rezidencija. 1202 Rygos vyskupas Albertas įkūrė Kalavijuočių ordiną (nuo 1237 Livonijos ordinas, LO), Ryga tapo jo tvirtove. 1203 Rygą puolė lietuvių remiamas Jersikos valdovas Visvaldis, 1205 – Vidžemę siaubiančio lietuvių kunigaikščio Žvelgaičio kariuomenė, 1210 Rygą buvo apsiautę kuršiai.
Po 1221 Ryga įgijo politinį savarankiškumą, savo vėliavą ir herbą, įtaką miesto valdymui darė cechai ir gildijos. 1225 Ryga gavo miesto teises, 1226 įsteigta rotušė, sukurta Rygos patrimoninė sritis. 1232 paskelbta, kad sklypus šioje srityje gali įsigyti tik Rygos miestiečiai, bet ne vienuolynai ar dvasiniai ordinai. 1256 Rygos arkivyskupas Albertas II Suerberas atsisakė jam priklausančios siuzereno teisės tvirtinti miesto teisėją, 1257 popiežius Aleksandras IV atleido Rygą nuo dešimtinės. Rygos santykiai su LO (jis 1275 iš Šv. Romos imperijos imperatoriaus Rudolfo I Habsburgo gavo Rygos mieste teisminę valdžią) blogėjo, 1297–1330 Rygos arkivyskupijos ir Rygos kovą su LO rėmė Lietuvos didieji kunigaikščiai Vytenis ir Gediminas, Rygoje buvo įkurdinta lietuvių įgula. 1330 LO tapo Rygos siuzerenu.
Ryga S. Münsterio (1488–1552) knygos Cosmographia (1550) raižinyje
Nuo 14 a. vidurio Ryga aktyviai veikė Hanzos sąjungoje (jai priklausė nuo 1282). Pagal Kopuso prekybos sutartį (1406) laisvai prekiavo su Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklausančiu Polocku, per Rygą vyko nemaža dalis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės užsienio prekybos. Rygiečių luominę savimonę stiprino atstovavimas apie 1420 įkurtame Livonijos Landtage (Landtagas). 1451 Ryga su Prūsijos sąjunga pradėjo prieš LO nukreiptas slaptas derybas. Kilus karo grėsmei 1452 11 pasirašyta Salaspilio sutartis: Ryga pakluso dviem siuzerenams – LO ir Rygos arkivyskupui. 1535 įsitvirtinus reformacijai perimta Rygos katalikų bažnyčių ir vienuolynų nuosavybė, katedros mokykla pertvarkyta į evangelikų liuteronų mokyklą, pranciškonų vienuolynai – į vargšų prieglaudas. Per 1558–83 Livonijos karą Ryga 1561–81 buvo laisvasis miestas. 1581–1621 priklausė Abiejų Tautų Respublikai, 1621–1710 – Švedijai, 1710–1917 – Rusijai.
17 a. Rygoje atsirado manufaktūrų. 18 a. 9 dešimtmetyje tapo Rygos gubernijos (nuo 1795 Vidžemės gubernija) centru, netrukus – vienu didžiausių Baltijos jūros uostamiesčių. 1812, siekiant apsisaugoti nuo galimo Napoleono I puolimo, sudeginti Rygos priemiesčiai. Panaikinus baudžiavą Vidžemėje (1817) ir Kurše (1819) bei plėtojant pramonę 19 a. Rygos gyventojų staigiai padaugėjo. 1857–63 nugriauti Rygos įtvirtinimų sistemos pylimai, priemiesčiuose leista statyti mūrinius pastatus. 1862 nutiesta geležinkelio linija, kuri per Daugpilį jungė Rygą su Sankt Peterburgu ir kitais miestais. 19 a. antroje pusėje Ryga tapo trečiu pagal dydį Rusijos imperijos pramonės centru. Labai padaugėjo pramonės darbininkų (1890 – 16 000, 1900 – 47 000, 1914 – per 87 000).
Ryga buvo vienas svarbiausių 1905–07 revoliucijos centrų. Iki 1908 Rygoje buvo karo, iki 1912 – sustiprintos apsaugos padėtis. I pasaulinio karo pradžioje apie 350 pramonės įmonių ir apie 200 000 kvalifikuotų darbinininkų ir jų šeimos narių evakuota į Rusijos gilumą, daug Rygos gyventojų tapo karo pabėgėliais. Per visą karo laikotarpį fronto linija ėjo netoli Rygos, 1917 09 ją užėmė Vokietijos kariuomenė.
1918 11 18 Rygoje paskelbta Latvijos nepriklausomybė, sudaryta Latvijos laikinoji vyriausybė (pirmininkas K. Ulmanis). 1919 01 Rygą užėmė Sovietų Rusijos kariuomenė (čia paskelbta Latvijos Sovietų Socialistinė Respublika), 1919 05 – Landesveras ir vadinamoji Geležinė divizija. Per 1919 06 Cėsių mūšį Latvijos ir Estijos kariuomenei sumušus Landesverą K. Ulmanio vyriausybė 1919 07 grįžo į Rygą. 1919 11 Latvijos kariuomenė iš Rygos prieigų išvijo bermontininkus. 1920 08 11 Rygoje pasirašyta Latvijos–Sovietų Rusijos taika, 1921 03 18 – Lenkijos ir Sovietų Rusijos karą užbaigianti Rygos taika. Iš Sovietų Rusijos atgauta nedidelė dalis evakuotų įmonių.
1918–40 Ryga buvo nepriklausomos Latvijos sostinė, svarbiausias šalies pramonės, prekybos, kultūros ir švietimo centras. 20 a. 4 dešimtmetyje pastatyta daug visuomeninės paskirties pastatų, gyvenamųjų namų, įrengta parkų. Po Molotovo–Ribbentropo pakto sudarymo (1939 08 23) iš Rygos išvyko dauguma jos gyventojų vokiečių. 1940 06 17 Rygą okupavo SSRS, 1941 07 – Vokietijos kariuomenė. 1943 08 Rygoje sukurta tautinio pasipriešinimo organizacija – Latvijos centrinė taryba (pirmininkas Konstantīnas Čakste). 1944 10 SSRS kariuomenė užėmė Vokietijos kariuomenės paliktą Rygą. 1945–91 Ryga buvo Latvijos Sovietų Socialistinės Respublikos sostinė ir Pabaltijo karinės apygardos centras. Rygoje sutelkus pramonės gamybą sovietmečiu mieste apsigyveno daug imigrantų iš SSRS. 20 a. 9 dešimtmetyje, SSRS prasidėjus vadinamajai pertvarkai, Ryga tapo nepriklausomybės sąjūdžio centru, 1991 08 21 atkūrus Latvijos nepriklausomybę – vėl suverenios valstybės sostine. 20 a. 10 dešimtmetyje pramonės gamyba sumažėjo daugiau nei perpus, nustojo veikti dauguma didžiųjų pramonės įmonių. Vis dėlto per du nepriklausomybės dešimtmečius Ryga tapo modernia europietiška sostine, išliko didžiausiu Baltijos valstybių miestu, svarbiausiu šalies verslo ir kultūros centru.
2338
-Ryga