„Sadutė“

„Sadutė“, lietuvių liaudies vestuvinis šokis. Muzikinis metras 3/4, tempas lėtas. Šokdavo merginos per mergvakarį: laikydamos rankose gėlių arba kitų žalumynų puokšteles dainuodavo (priedainyje dažnai vartojamas žodis sadūto) ir atsisveikindamos paeiliui sukdavosi su jaunąja. Judesiai lėti, žingsniai nesudėtingi. Būdinga graudoka lyriška nuotaika. Buvo paplitęs Šiaurės ir Rytų Lietuvoje. Pirmąją sceninę kompoziciją sukūrė E. Šlekienė (1939), vėliau sceninių Sadutės variantų 1946, 1952, 1964 sukūrė J. Lingys (choreografija), muziką harmonizavo J. Švedas. Sadutės muziką kūryboje panaudojo J. Juzeliūnas.