Saib Tebrizi (Sā’ib Tebrīzī, Sãibas Tebriz), tikr. Mīrzā Mohammad Alī Sā’ib apie 1592Tebriz 1676Isfahan, persų poetas. Persų poezijos novatorius. Kilęs iš pasiturinčio pirklio šeimos įgijo puikų išsilavinimą. Apie 1624–25 iškeliavo į Indiją, gyveno Kabule, Agroje, Kašmyre. 1632 išvyko atgal į Iraną. Gyveno Isfahane (todėl dar vadinamas Saibu Isfahani), turėjo asmeninį kaligrafą. 1641 šachui Abasui II (valdė 1642–66) užkariavus Kandaharą sukūrė valdovo žygį šlovinančią poemą Kandaharnamė (Kandaharo knyga; išlikę nuorašai sudaro apie 200 beitų), dar vadinamą Abasnamė (Abaso knyga). Įgijo Abaso II rūmų poetų karaliaus titulą, bet būdamas turtingas karaliaus rūmuose neapsigyveno. Sukūrė panegirikų Sefevidų dinastijos valdovams Sefi I (valdė 1629–42), Abasui II, Suleimanui (valdė 1666–94). Saibas Tebrizi yra filosofinės gazelės (jų išliko daugiau kaip 7000; yra nuo 5 iki 15, kai kurios – iki 20 beitų ilgio) meistras, žymus vadinamojo indiškojo stiliaus (jam būdinga manieringumas, dirbtinumas) atstovas. Paliko vieną didžiausių persų poezijos divanų (apie 75 000 beitų; apie 20 eilėraščių azerbaidžaniečių kalba; 1875 išėjo pirmasis jo litografinis leidimas). Saibo Tebrizi kūrybai būdinga netikėti minties posūkiai, neįprasti palyginimai, sudėtingos metaforos, miniatiūrinės alegorijos. Turėjo daugybę sekėjų, jo kūryba padarė didelę įtaką įvairių šalių persų ir tiurkų kalbomis kuriamai literatūrai.
Saib Isfahani
2774