Said Nafisi

Nafisi Said (Saīd Nafīsī, Saeed Naficy, Saidas Nafsis) 1895 06 08Teheranas 1966 11 13Teheranas, Irano rašytojas, literatūros, istorijos tyrinėtojas. Irano mokslų akademijos narys (1935). Studijavo Paryžiuje. Teherano universitete dėstė (nuo 1934) persų literatūrą. Parašė epistolinį romaną Farangis (1931), jame keliamos Šviečiamosios epochos idėjos, yra sentimentalizmo poetikos bruožų, psichologinių elementų, ryšku J. W. Goethe’s kūrybos įtaka. Romane pamflete Pusiaukelėje į rojų (1935) vaizduojama S. Nafisi gyvenamojo laikotarpio Irano valdančiųjų politikų veikla, interesai, būdinga socialinė kritika, yra psichologijos elementų. Dar sukūrė poezijos, pjesių (Paskutinis prisiminimas apie Naderšachą 1926), novelių (rinkiniai Juodasis žvaigždynas 1937, Nachšabo mėnulis 1955). Parašė rusų, Vakarų Europos literatūrų, Persijos, Vidurinės Azijos ir Indijos tautų literatūrų tyrinėjimo (Rudaki 3 d. 1931–40, Omaras Chajamas 1931), istorijos (Bahreino istorija 1955) veikalų. Sudarė prancūzų–persų kalbų žodyną (2 t.). Parašė komentarus ir išleido persų istorikų G. ad D. M. Chvandamyro (1475–1534), A. al F. M. ibn H. Beichaki (Beichaki istorija 3 t. 1940–53) veikalų. Iš arabų, turkų, urdu, prancūzų, anglų, vokiečių, rusų kalbų išvertė mokslinės ir grožinės literatūros kūrinių.