Šánčiai, Kauno miesto dalis Nemuno dešiniajame krante; priklauso Šančių seniūnijai. Aukštutinėje Nemuno terasoje įsikūrę Aukštieji Šančiai, žemutinėje – Žemieji Šančiai. Šančiai ribojasi su Vičiūnais, Panemune, Freda, Aleksotu.
2 tiltai per Nemuną. Geležinkelio stotis ir tunelis. Švč. Jėzaus Širdies (pastatyta 1938), jungtinė metodistų, evangelikų krikščionių baptistų (1898) bažnyčios. Baldų (bendrovė Kauno baldai), alkoholinių gėrimų (Italiana LT) gamybos ir kitos įmonės. 3 pašto skyriai, Respublikinė Kauno ligoninė, poliklinika. Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų ir Informatikos fakultetai. Lietuvos energetikos, Architektūros ir statybos institutai. 2 vidurinės mokyklos, progimnazija, pradinė mokykla, mokykla-darželis, 3 lopšeliai‑darželiai, suaugusiųjų mokymo, neįgaliojo jaunimo užimtumo ir kiti centrai. 2 bibliotekos. Karių kapinės (įkurtos 1883; jose palaidoti lakūnai S. Darius ir S. Girėnas, kosmonautas R. A. Stankevičius). Paminklai Žuvusiems už Tėvynę (pastatytas 1931; autorius S. Stanišauskas), pirmiesiems Lietuvos olimpiečiams atminti (pastatytas 2008; autorius A. Rymeikis). Aukštųjų Šančių piliakalnis. Prie Šančių rastas Šančių lobis.
Šančiai
Istorija
18 a. pabaigoje būsimųjų Žemųjų Šančių vietoje minimi Baibokų ir Kajokiemio arba Naujakiemio kaimai. 1812 06 prasidėjus Prancūzijos–Rusijos karui ties jais per Nemuną persikėlė Prancūzijos kariuomenės pagrindiinės pajėgos. Apie 19 a. 7 dešimtmetį buvo maža gyvenvietė ir palivarkas, vadinami Šancais; nutiesus geležinkelį (1862 po būsimaisiais Aukštaisiais Šančiais iškastas geležinkelio tunelis, pastatytas tiltas) greitai plėtėsi. 1869 pastatyta kaulų malykla, 1875 – ratų tepalo fabrikas, 1879 brolių Šmitų metalo dirbinių gamykla (20 a. 3–4 dešimtmetyje akcinė bendrovė Metalas). 1864 pastatyta cerkvė, 1886–96 – kareivinių kompleksas (jame dislokuota didžioji Kauno tvirtovės įgulos dalis), Šančiai tapo kariniu priemiesčiu.
1911 pastatyta jungtinė metodistų bažnyčia, 1914 sandėlyje įrengta pirmoji katalikų bažnyčia. Per I pasaulinį karą 1916 pastatytas medinis tiltas (1928 gelžbetoninis) į Panemunę, per Žemuosius Šančius iš Panemunės į Senamiestį nutiesta siaurojo geležinkelio linija (keleiviai vežti iki 1935). 1919 Žemieji, 1932 Aukštieji Šančiai prijungti prie Kauno.
20 a. 3–4 dešimtmetyje plėtėsi tekstilės ir maisto pramonė: 1920 įsteigtos bendrovės Drobė, Ringuva, 1921 – Tilka, 1925 – kojinių fabrikas Cotton. Kareivinėse buvo dislokuotas 2 pėstininkų pulkas, veikė Artilerijos dirbtuvės (taisė visus ginklus, sovietų okupacijos metais veikė tankų remonto gamykla). Šančiai tapo Kauno pramoniniu priemiesčiu su savita gyvensena: Žemuosiuose Šančiuose gyveno darbininkai, Aukštuosiuose – daugiausia valdininkai ir tarnautojai, 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą čia pastatyta pigių butų skurstantiesiems. Per 1941 06 Birželio sukilimą Šančiuose vyko atkaklios sukilėlių kovos su SSRS kariuomene, kuri traukėsi iš Užnemunės. 1944 besitraukianti Vokietijos kariuomenė susprogdino geležinkelio tunelį, tiltus, Drobės ir Metalo fabrikus (tuoj po karo atstatyti).
20 a. antroje pusėje veikė dauguma senųjų pramonės įmonių (20 a. pabaigoje daugelis bankrutavo), nuo 1974 – baldų gamybinis susivienijimas, kareivinėse buvo dislokuota SSRS desantinės kariuomenės divizija.
L: J. Vanagas Šančių praeities takais Kaunas 2010.
902
-Aukštieji Šančiai; -Žemieji Šančiai; -Šancai