šapitò (pranc. chapiteau < lot. capitellum – galvutė), kilnojamas statinys cirko (daugiausia) arba teatro spektakliams. Sudaro kupolo pavidalo kilnojama brezentinė (ar kitos medžiagos) palapinė, užtempta ant aukštų metalinių stiebų viduryje ir ant šoninių atramų; viduje yra maniežas, vietos žiūrovams, techniniai įrenginiai, užkulisiai. Pirmąjį cirko vaidinimą šapito 1826 Jungtinėse Amerikos Valstijose surengė A. Turneris (kitais duomenimis, atsirado 19 a. 4 dešimtmetyje Paryžiuje). Vėliau šapito paplito ir Europoje. Lietuvoje šapito būta 19 a. Vilniuje ir Kaune. Nuo 1930 Klaipėdoje šapito pasirodymus rengė skrajojamojo cirko trupė Aušra.
1574