sefárdai (pagal biblinės šalies Sefarado, tapatinamos su Ispanija, pavadinimą), viduramžiais Ispanijoje ir Portugalijoje gyvenę žydai ir jų palikuoniai. 15 amžiaus pabaigoje iš Ispanijos išvyti žydai apsigyveno Šiaurės Afrikoje (Maroke, Alžyre) ir Osmanų imperijoje, vėliau Prancūzijoje, Olandijoje, Anglijoje, Italijoje (didžiausi sefardų susitelkimo centrai buvo Salonikai ir Amsterdamas). Mažesnė dalis liko Pirėnų pusiasalyje, oficialiai priėmė krikščionybę, bet vėliau grįžo prie senojo tikėjimo (jų palikuoniai apsigyveno Lotynų Amerikoje). Sefardai ilgai išsaugojo gimtąją Ispanijos žydų kalbą (ir 21 amžiaus pradžioje jiems būdingi ispaniškos ar portugališkos kilmės vardai), savitą literatūrą, religinius papročius (kitaip nei aškenaziai, sefardai laikosi ne Palestinos, bet Babilono žydų ritualų; sefardais pradedami vadinti ir kitų kraštų kilmės žydai, perėmę sefardų ritualus). 21 amžiaus pradžioje Izraelyje gyvena apie 700 000 sefardų.
2271