serenadà (pranc. sérénade < it. serenata – vakaro daina), ciklinės formos kūrinys instrumentiniam ansambliui, panašus į kasaciją, divertismentą, noktiurną. Iš pradžių buvo atliekama vakarais, lauke (rūmų kieme, sode). Serenada atsirado 17–18 a., turėjo siuitos, senovinės sonatos, vėliau – klasicistinės simfonijos bruožų. Žymiausios serenados: W. A. Mozarto Haffnerio serenada ir Mažoji nakties muzika. Serenadų sukūrė F. J. Haydnas, L. van Beethovenas, J. Brahmsas, A. L. Dvořákas, P. Čaikovskis (Serenada styginių orkestrui) ir kiti.
2309
1915