Şeyh Gâlib

Şeyh Gâlib (Šechas Gãlibas), Galib Dede (Gãlibas Ded), tikr. Mehmed Esad Galib 1757Konstantinopolis 1799 01 03Konstantinopolis, turkų ir persų poetas. Vienas žymiausių poetų sufijų. Priklausė Rumi įsteigtam sufijų maulavitų (vadinamųjų šokančių dervišų) ordinui. Şeyho Gâlibo biografijos duomenų išlikę mažai. Buvo išsilavinęs, mokėjo arabų kalbą. Buvo Sultono Siuleimano III bičiulis. Dirbo Osmanų valstybės tarnyboje, jos atsisakė. Gyveno Konijoje, Konstantinopolyje. 1791 paskirtas maulavitų Galatos vienuolyno (Konstantinopolyje) vadovu. Şeyho Gâlibo poezijoje (divanas persų kalba parašytas 1680, išleistas 1836, į turkų kalbą išverstas ir išleistas 1993) vyrauja religinė mistinė tematika, būdinga lyrizmas, įmantrios metaforos, saviti palyginimai, žodžių žaismas, gausu simbolių. Şeyhas Gâlibas išgarsėjo mesnevio žanro romantine poema (laikoma turkų literatūros šedevru) Grožis ir meilė (Hüsn ü aşk, parašyta 1783, sudaro 2101 eilutė), jai būdinga vaizdinga kalba, humoras, dinamiška fabula, alegorijomis aiškinama sufizmo teorija, nuolatinis sielos siekis susijungti su Dievu. Dar parašė Rumi veikalų komentarų.