Shackletono šelfinis ledynas (Shackleton Ice Shelf, Šãkltono šefinis ledýnas) yra Antarktidos rytuose, Indijos vandenyne, Mawsono jūroje, palei Karalienės Marijos Žemės ir Knoxo Kranto krantus. Ilgis 390 km, didžiausias plotis 170 km, plotas 31 000 km2. Iš žemyno slenkantis Denmano ledynas dalija Shackletono šelfinį ledyną į 2 dalis. Ledyno viduje yra kelios salos. Ledo storis 180–200 metrų. Nuo Shackletono šelfinio ledyno atitrūkstantys ledo luitai formuoja ledkalnius.
Ledyną 1840 atrado Ch. Wilkeso (Jungtinės Amerikos Valstijos) ekspedicija, D. Mawsono vadovaujama australų ekspedicija (1911–14) pavadino Antarkties tyrinėtojo E. H. Shackletono vardu.