sigilãriniai (Sigillariaceae), senovinių išnykusių sumedėjusių pataisūnų (Lycopodiophyta) šeima. Pagrindinė gentis Sigillaria. Karbone ir perme buvo dabartinio Šiaurės pusrutulio teritorijose augančių atogrąžų miškų vyraujantys medžiai. Išnyko permo pabaigoje. Buvo 10–30 m aukščio storažieviai medžiai, kurių kolonos pavidalo stiebai nesišakojo arba dvišakai šakojosi tik pačiose viršūnėse. Pelkėtuose dirvožemiuose tvirtinosi silpnai šakotomis stiebų apatinių dalių išaugomis stigmarijomis. Stiebų paviršių dengė taisyklingomis eilėmis išsidėsčiusios šešiakampės pagalvėlių tipo buvusių lapų liekanos. Lapai siaurai yliški, dažniausiai vienagysliai, iki 1 m ilgio, stiebų viršūnėse sudarė tankias kuokštiškas santalkas. Heterosporiniai augalai. Strobilai susidarydavo lapų kuokštų pamatinėse dalyse. Manoma, sigilariniai buvo šiuolaikinių slepišarainių (Isoetopsida) pirmtakai.
2560