simfonijètė (it. sinfonietta), simfonijos atmaina.

Bruožai, raida

Nuo jos skiriasi glaustesne, paprastesne forma, mažesne orkestro sudėtimi. Dažnai simfonijetė rašoma kameriniam orkestrui (ir įvairiems instrumentiniams ansambliams). Lyginant su kamerine simfonija, simfonijetė lengvesnio turinio, nekonfliktinės dramaturgijos, turi buitinės muzikos žanrų elementų. Simfonijetės pradininku laikomas šveicarų kilmės vokiečių kompozitorius J. J. Raffas (Sinfonietta 10 pučiamųjų instrumentų, 1874). Paplito 20 a. muzikoje. Reikšmingų šio žanro kūrinių sukūrė M. Regeris, S. Prokofjevas, A. Rousselis, F. Poulencas, P. Hindemithas, D. Milhaud, N. Miaskovskis, V. Šebalinas, K. Pendereckis ir kiti.

Simfonijetė Lietuvos muzikoje

Lietuvių muzikoje minėtinos A. Klenickio (1962), J. Juozapaičio (1968), B. V. Kutavičiaus (1969), 3 T. Makačino (1991–92, 1995, 1998) simfonijetės.

2309

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką