sintaksnė tipològija, 20 a. pabaigoje susiformavusi sintaksės tipologinių tyrinėjimų kryptis, siekianti nustatyti daugeliui pasaulio kalbų būdingus žodžių tvarkos ir kitų sakinio sandaros ypatybių santykius. Sintaksinė tipologija remiasi sintaksinių kalbos ypatybių ryšiais, turinčiais loginės implikacijos formą a → b, t. y. jei kalba turi ypatybę a, tai turi ir b. Pvz., nustatyta, kad kalbose, kuriose būdvardis eina prieš pažymimąjį žodį (aukštas medis), tokią pat vietą dažniausiai turi ir pažyminio kilmininkas (aukso žiedas), o žodžių tarpusavio santykius linkstama reikšti polinksniais (postpozicijomis) arba galūnėmis. Sintaksinės tipologijos principų kūrėju laikomas J. H. Greenbergas. Lietuvių kalbai sintaksinė tipologija taikyta tiriant žodžių tvarką ir sangrąžinių veiksmažodžių vartojimą.
L: W. P. Lehmann Syntactic Typology: Studies in the Phenomenology of Language Austin–London 1978.
2352